Žemės ūkio bendrovės: stabilu, bet neramu

Analizei panaudoti oficialiosios statistikos metinių ataskaitų ŽŪ formų, kurias surinko ir suvestinę sudarė VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, duomenys. Jie turėtų būti įdomūs ir vertingi ne tik ūkininkaujantiems, bet ir savivaldos, valstybės institucijų, kredito įstaigų darbuotojams, politikams bei dėstytojams ir studentams. Spausdiname Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidento Jeronimo Kraujelio parengtą suvestinę ir komentarą.

Bendrovių vizitinė kortelė

• Žemės ūkio bendrovės ir kitos žemės ūkio įmonės Lietuvoje nėra dominuojanti ūkininkavimo forma, nes visos jos naudojo tik 382 tūkst. hektarų žemės arba 13,6 proc. visų ūkių ploto. Bendrovių ekonomikos variklis yra gamyba. Visos žemės ūkio bendrovės ir kitos žemės ūkio įmonės, naudodamos tik 13,6 proc. žemės, bendrosios produkcijos pagamino 27,5 proc.
• Apžvalgoje analizuojamos 321 bendrovė, 2013 m. naudodamos 295 tūkst. ha žemės ūkio naudmenų arba tik 10,5 proc. viso visų Lietuvos ūkių naudoto ploto, iš pagamintos ir realizuotos augalininkystės ir gyvulininkystės produkcijos gavo apie 1,5 mlrd. Lt. pajamų arba 28,5 proc. nuo visų ūkių gautų pajamų. Iš 1 ha žemės gauta po 5074 Lt. Palyginus su kitais ūkiais, tai 3,4 karto daugiau.
• Jose dirbo 10,8 tūkst. žmonių. Už darbą (be socialinio ir sveikatos draudimo) išmokėta beveik 226,5 mln. Lt.: vienam darbuotojui per metus po 20968 Lt. (per mėnesį 1747 Lt.). 1 ha naudotos žemės davė po 706 Lt. darbo pajamų.
• Žemės savininkai už bendrovėms išnuomotus 216 tūkst. ha gavo beveik 58 mln. Lt. pajamų savo biudžetams papildyti. Vidutiniškai už vieną hektarą sumokėta beveik 310 Lt. nuomos mokesčio kartu su 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu.
• Valstybės ir savivaldybių funkcijoms vykdyti mokesčių (gyventojų pajamų, pelno, žemės) įmokų (socialinio ir sveikatos draudimo) į biudžetus pervesta 107 mln. Lt. Vienam ha tokių išlaidų teko po 363 Lt.
• Bendrovės yra patrauklūs darbdaviai kitiems ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių ūkio sektoriams. 543,6 mln. Lt. jos išleido pirkdamos trąšas, degalus, elektros energiją, augalų apsaugos priemones, paslaugas; 376 mln. Lt. išleido įsigydamos ilgalaikį materialųjį turtą (techniką, statybines medžiagas, įrangą).
• Bendrovės turėjo įdarbinusios 445 mln. Lt. komercinių bankų paskolų ir jiems per metus sudarė galimybę uždirbti apie 14 mln. Lt.
• Viską susumavus, pajamų iš realizacijos dalis, likusi bendrovėje (pelnas + darbo apmokėjimas) sudarė 25,7 proc. (2012 m. – 28,7) arba 1396 Lt. skaičiuojant hektarui.
• Bendrovės pajamoms palaikyti gavo 181 mln. Lt. išmokų. Jos visose pajamose sudarė tik 10 proc. (kituose ūkiuose jos sudarė 27,1 proc.). Bendrovėms šių išmokų neužteks net trąšoms nusipirkti.
• Išvada kol kas nesikeičia – bendrovės išliko stabili, naudinga žmonėms, valstybei bei kitiems verslo partneriams žemės ūkio sektoriaus dalis.

Vienos bendrovės 2011-2013 m. pagrindiniai veiklos rodikliai ir jų pokyčiai per 3 metus

Vidutiniškai vienos bendrovės trejų metų pagrindinių rodiklių visuma buvo stabili. Bendras žemės ūkio naudmenų plotas beveik nepasikeitė ir yra tik vos šiek tiek daugiau kaip 900 hektarų. Tačiau ir toliau išlieka didelis nuomojamos žemės plotas – 78,6 proc. Beveik nė kiek nesumažėjo nuomojamos žemės dalis iš savininkų. Tai bendrovėms nesuteikia daugiau savarankiškumo ir garantijų daugiau investuoti tiek į perspektyvias ateities technologijas, tiek ir į žemę, išsaugant bei didinant jos derlingumą. Praėjusią vasarą priimtas žemės įsigijimo saugiklių įstatymas didelei grupei bendrovių tapo pertekliniu stabdžiu įgyvendinant ES BŽŪP 2014-2020 metų laikotarpio pagrindinį tikslą ir prioritetą – didinti ūkių konkurencingumą.

Bendrovės kaimo vietovėse ir toliau išliko socialiai atsakingi ūkio vienetai, stabiliai išsaugantys darbo vietas. Per 900 ha dydžio bendrovėje treti metai darbo vietų nesumažėjo, o viena vieta dar prisidėjo. Taip yra todėl, kad daugelis bendrovių (80 proc.) užsiima gyvulininkyste. Jei jos nelaikytų gyvulių, tai vietoj 34 darbo vietų užtektų 15 ir tai tik 6-7 mėnesiams per metus.

Vienam darbuotojui vidutiniškai tenka vos 27-28 ha naudojamos žemės, iš kurios tik 5,8 ha bendrovei priklauso nuosavybės teisėmis. Vienam darbuotojui toks žemės plotas sudaro galimybę per metus gauti 27 tūkst. litų darbo pajamų kartu su socialinio ir sveikatos draudimo įmokomis arba 1 ha žemės jų teko po 926 Lt. Darbo pajamos per tris metus padidėjo 19,5 proc., o lyginant 2013 m. su 2012 m. – 11 proc. Tai ypač svarbus pokytis, nes Europos Komisijos sprendimas pritaikyti išmokų moduliaciją (mažinimą) ypač skaudžiai palietė ūkius, melžiančius karves ir laikančius galvijus. Tikėtina, kad tokie nesąmoningi (gal ir nesąžiningi) sprendimai nepasikartos, o jau padarytus teismai teisingai įvertins.

Pagal ES BŽŪP išmokų už plotus schemą 2007-2013 m. laikotarpiui, jos visiems ūkiams kasmet buvo didinamos. Padidėjo jos ir bendrovėms. Kartu visas sudėjus, 1 ha pernai gauta po 614 litų. Tačiau išmokų dalis visose pajamose sudarė vos 10 proc., kai kituose ūkiuose – 27 proc. Tad ir šioje srityje bendrovės akivaizdžiai įrodo, kad jos gyvavo ir vystėsi daugiau iš darbo.

Tačiau 2013 m. kai kurių rodiklių pokyčiai signalizavo tam tikrą nerimą. Kompleksinis rodiklis, kurį daugelį metų skaičiuojame, yra tai, kokia dalis pajamų iš realizacijos lieka bendrovėje, t. y. kaime. Konkrečiai prie pelno pridedame dar ir darbo apmokėjimą darbuotojams. Ir ši dalis pernai, lyginant su 2012 m., smuktelėjo net 3 proc. punktais – iki 25,7 proc. Kodėl? Pirmiausia, po kelerių metų pajamų iš augalininkystės (ypač grūdų ir rapsų) ir gyvulininkystės (ypač pieno) realizacijos spartaus kilimo, pernai jos smuktelėjo 1,3 proc. ne dėl apimčių mažėjimo, o dėl supirkimo kainų. Neramiau dėl 2014 metų. Šiandien aišku, kad apimtys išliks, gal bus 2-3 proc. didesnės, tačiau dėl žymaus kainų sumažėjimo abiejose šakose, pajamų iš realizacijos sumažėjimas peršoks dviženklį procentą.

O išlaidos (tokia jau žemės ūkio specifika) daromos iš anksto nežinant, kam ir už kiek užaugintą reikės parduoti. 2013 m. lyginant su 2012 m., išlaidos šoktelėjo 4,7 proc. Nors pajamų – minus 1,3, o išlaidų – plius 4,7, bendrovės dirbo pelningai, nes gelbėjo išmokos. 2013 m. prasidėjęs efektyvumo mažėjimas 2014 m. nesusotojo, o dar labiau įsibėgėjo. Žemdirbiai čia mažiausiai kalti. Ar galima jiems padėti? Ne tik bendrovėms, o visiems, kas melžia pieną, augina galvijus, javus, rapsus, daržoves, vaisius? Manau, kad stabdžiai tam yra. Tai ES ir šalies biudžeto parama. Ji jau žinoma. Lietuvai patvirtinta 1 mlrd. 357 mln. litų ES lėšų tiesioginei paramai (plius kompensacinės išmokos mažiau palankiose žemėse ūkininkaujantiems ir ekologiškai ūkininkaujantiems). 117 mln. litų šalies biudžeto. Dar yra ES fondas dėl politinių sprendimų patirtiems nuostoliams dengti. Daugiau kaip 1,5 mlrd. litų – geri stabdžiai dominuojančiuose žemės ūkio sektoriuose atsiradusiems pajamų nuosmukiams sustabdyti. Situacija dėl Rusijos embargo nestandartinė. Tad ir minėtą priemonę reiktų panaudoti nestandartiškai. Ne pagal kažkada pasirašytą susitarimą su PPO (kad tik nebūtų remiama gamyba), ne pagal reglamentus (visiems po lygiai, nesvarbu, dirbi ar ne). Nestandartiškai reikia gelbėti darbą. Bent padėti jam. Ar taip bus pasielgta, priklausys nuo Europos Parlamento ir Europos Komisijos gebėjimų. Kol kas dėl jų kyla nemažai abejonių.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių prezidentas Jeronimas Kraujelis