Kaimo plėtros programa: smulkių ir vidutinių ūkių šiandiena bei plėtra po 2013 metų

Spaudos konferencijos dalyviai pristatė žemės ūkio politikos naujienas iš penktadienį Briuselyje organizuotos konferencijos „Vietinis žemės ūkis ir trumpos maisto tiekimo grandinės“. Pasak jų, tai pirma tokio pobūdžio tarptautinė konferencija, kurioje pradėta diskutuoti apie būtinybę remti smulkų ir vidutinį ūkį, tiesioginį žemės ūkio produkcijos pardavimą vartotojams. Išskirtinio susidomėjimo tarp ES šalių narių renginys sulaukė ne tik dėl tebevykstančio Bendrosios žemės ūkio politikos po 2013 m. formavimo, bet ir todėl, kad smulkių ir vidutinių ūkių bei tiesioginių žemės ūkio produktų pardavimo temos iki šiol tokiu mastu nebuvo nagrinėtos.

Pristatyti minėtos tarptautinės konferencijos pagrindines diskusijų temas joje dalyvavę Lietuvos atstovai spaudos konferencijai pasirinko prie Kauno pilies vykstantį ūkininkų turgelį. Būtent čia prieš ketverius metus šalyje pradėta įgyvendinti idėja, į kurią Europa gręžiasi šiandien. Remiantis statistikos duomenimis, šiandien ES apie 15 proc. ūkininkų savo produkciją parduoda tiesiogiai vartotojui.

„Visi dalyvavę konferencijoje Briuselyje į namus grįžo su žinia, kad smulkūs ir vidutiniai ūkiai bei tiesioginis žemės ūkio produktų pardavimas pateks į ES paramos skyrimo prioritetus ir bus remiamas ateityje. Tai ženklas ir mums, kad Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programą (Programa) pakeisiančiame naujame 2014-2020 m. finansiniame laikotarpyje mes taip turėsime galimybę šiam ūkio segmentui skirti daugiau dėmesio, o tuo pačiu ir paramos, – sakė žemės ūkio viceministras M. Kuklierius. – Mūsų nuomone, tai labai lankstus žemės ūkio sektorius, kuris palyginti su masine gamyba, bene greičiausiai geba prisitaikyti prie besikeičiančių rinkos sąlygų“.

Jau dešimtmetį Lietuvos šeimos ūkininkų sąjunga (LŠŪS) dalyvauja Europos žemės savininkų organizacijos (ELO) veikloje, kuri taip pat atstovauja smulkių ūkių interesams EK, kurių ES suskaičiuojama per 15 mln. „Pasinaudodami proga, mes konferencijoje pristatėme ir ES Žemės ūkio ir kaimo plėtros komisarui Dačianui Čiolosui (Dacian Ciolos) bei ES Sveikatos ir vartotojų reikalų politikos komisarui Džonui Dali (John Dalli) įteikėme raštą, kuriame išdėstytas mūsų matymas apie ES paramos prioritetus, kurie turėtų būti suteikti šeimos ūkiams. Mūsų įsitikinimu, ateityje negali būti taikomas tas pats ES paramos modelis ir dideliam, ir mažam ūkiui. Todėl savo siūlyme prašome, kad parama būtų skirstoma pagal ūkių tipus ir dydžius. Tik taip smulkūs ūkiai turėtų galimybę investuoti ir plėtoti gamybą“, – aiškino LŠŪS pirmininkas V. Juodsnukis, ragindamas į spaudos konferenciją susirinkusį nemažą ūkininkų būrį aktyviai siūlyti, kokia smulkių ir vidutinių ūkių veikla turėtų būti remiama ateityje.

„Naujienos iš Briuselio įrodė, kad mūsų pastarųjų metų darbas buvo prasmingas ir išliks toks ateityje. Ypač tiems, kas dirba su produkcijos tiesioginiu pardavimu, parama bus. Nėra taip svarbu, ar šia veikla užsiims didelis, ar mažas ūkis. Daug svarbiau, kad pastarosios naudą pajustų vartotojai“, – įsitikinęs ŽŪK „Lietuviško ūkio kokybė“ vadovas, ES Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys nuo Lietuvos M. Maciulevičius. Pasak jo, šiuo metu Lietuvoje nėra didelės konkurencijos tarp ūkininkų, kurie augina, gamina ir prekiauja patys. Pastebėta, kad tokiai veiklai išsiplėtus, turgeliuose parduodamos produkcijos kainos bus mažesnės nei prekybos tinkluose.

„Per ketverius metus matome kaip išsiplėtė ūkininkų gaminamos produkcijos asortimentas, pagerėjo kokybė, o eilės, kurios buvo nuo pat pradžių, išliko. Jos pats geriausias kriterijus, vertinant ūkininkų pastangas gaminti kokybiškai, skaniai ir sveikai. Vartotojų įvertinimas skatina ūkininkus ne tik naudotis šio finansinio periodo ES parama, įsigyjant prekybai reikalingas priemones, bet ir siūlyti, kad ateityje ji būtų skirta steigiant nedideles ūkininkų parduotuvėles“, – apie ateities perspektyvas užsiminė M. Maciulevičus.

„Pagaliau Europa susidomėjo tuo, ką mes Lietuvoje darome jau keliolika metų. Iki šiol Bendroji žemės ūkio politika daugiau dėmesio skyrė stambiam ūkiui. Mūsų nuomone, šią savo klaidą Europa turi pripažinti ir imti ją taisyti visomis įmanomomis priemonėmis“, – sakė „Tatulos“ programos vadovas A. Gutkauskas.

„Europos dėmesys smulkiajam ir vidutiniam ūkiui yra apgalvotas ir reikšmingas žingsnis kaimo plėtroje. Manau, kad jį paskatino bauginančiai prastėjanti demografinė padėtis kaime, kuri verčia ieškoti įvairių resursų atjauninti žemės ūkio sektorių. Dėmesys smulkiems ir vidutiniams ūkiams neabejotinai turės teigiamą postūmį šioje srityje, nes nemažai jaunų žmonių pradeda ūkininkauti būtent nedideliuose plotuose, pirmiausia tapdami smulkiais ūkininkais, – tarptautinės konferencijos temas vertino Lietuvos jaunųjų ūkininkų ratelių sąjungos atstovas Vidas Kmieliauskas. – Smulkių ūkių svarbą, manau, labai taikliai iliustruotų pavyzdys su lengvaatlečiu: kai stambūs ūkiai prilyginami lengvaatlečio kojoms, o smulkūs – širdžiai. Jei pastaroji bus silpna, bėgikas maratono neįveiks. Kojos ir širdis turi būti stiprinami tolygiai“.

Spaudos konferencijoje dalyvavęs VMVT direktoriaus pavaduotojas V. Paulauskas teigė, kad per beveik ketverius metus, kai buvo vystoma ūkininkų turgelių veikla Lietuvoje, dėl čia parduodamos produkcijos nebuvo nei vieno rimtesnio užkrečiamųjų ligų protrūkio ar susirgimo. Ir tai, pasak pareigūno, pats geriausias bendradarbiavimo tarp kontrolę atliekančios institucijos ir ūkininkų indikatorius.
 
Tikrinant ūkininkų parduodamą produkciją dažniausiais pažeidimais įvardyti neteisingas ženklinimas (35 proc.) ir ribotas produkcijos atsekamumas (30 proc.), kurie iš esmės neturi tiesioginės įtakos produkto saugai. „Manau, kad ūkininkai nėra suinteresuoti gaminti nekokybiškos produkcijos ar kaip nors kitaip pažeisti reikalavimų. Jie patys supranta, kad užtenka tik kartą suklysti, ir tai gali būti jų šeimos verslo pabaiga. Todėl esame pasiruošę ir toliau konsultuoti ūkininkus, kaip atitikti reikalavimus, gaminant vieną ar kitą produkciją tiesioginiam pardavimui“, – teigė V. Paulauskas.

Šalyje per pastaruosius ketverius metus įsteigti 67 turgeliai, kuriuose kasmet savo produkciją parduoda per 600 ūkininkų. Minėtu laikotarpiu savo veiklą pradėjo ir ŽŪK „Lietuviško ūkio kokybė”, jo veikloje dalyvauja apie 300 ūkininkų. Šis kooperatyvas sėkmingai bendradarbiauja ir su vienu iš prekybos tinklų. Penkiolika metų Lietuvoje vykdoma „Tatulos“ programa – kuri vienija ekologinių ūkių savininkus ir suteikia jiems galimybę patiems prekiauti sava produkcija.