Žemės ūkio ministras susitiko su Jonavos rajono žemdirbiais

Akcentas – mišriems ir gyvulininkystės ūkiams     

Ministras V.Jukna pasidalijo mintimis apie pagrindines šių dienų žemės ūkio sektoriaus aktualijas, kurios ypač svarbios artėjant naujajam 2014-2020 m. finansiniam laikotarpiui. Žemės ūkio ministerijos vadovui ypač didelį susirūpinimą kelia į sąstingį papuolusi gyvulininkystė. Statistika rodo, kad mažėja ir karvių, ir superkamo pieno kiekis, todėl šiam sektoriui plėtoti dedamos didelės pastangos.                    

V.Jukna atkreipė dėmesį tai, kad 2007-2013 m. laikotarpiu labai sustiprėjo augalininkystės ūkiai. Štai Jonavoje šiuo metu yra net 67 proc. augalininkystės ūkių, o mišrūs ir gyvulininkystės ūkiai tesudaro 33 proc. „Stengsimės, kad naujajame laikotarpyje vis dėlto prioritetas tektų mišriems ir gyvulininkystės ūkiams”, – pabrėžė ministras, ypač akcentuodamas kooperacijos svarbą. Kooperacija tokiems ūkiams suteikia daug neišnaudotų galimybių – tą ministras iliustravo ir sėkmės pavyzdžiais iš Lenkijos ir Lietuvos. Tiems, kurie kooperuojasi, didesnis bus ir paramos intensyvumas.

Pasak ŽŪM Žemės  ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktoriaus Rimanto Krasuckio,  tiesioginėje paramoje bus stengiamasi nieko esminio nekeisti, tačiau keli nauji akcentai bus. „Ateinančiais metais bus nauji ortofoto žemėlapiai, tikimės, kad bus mažiau nesklandumų deklaruojant pasėlius. Žinia deklaruojantiems savo pievas ir ganyklas – jeigu iki spalio 15 d. laukuose tebegulės šieno rulonai, nesitikėkite gauti visos paramos. Nebebus toleruojama ir tai, kad ekologiškai ūkininkaujantieji nenuimtų derliaus, o paramą gautų. Atkreiptinas dėmesys ir augalų apsaugos priemonių naudotojams – per informacinę sistemą reikės pranešti, kada ruošiamasi purkšti laukus, nes bitininkai turi spėti pasiruošti”, - naujoves vardijo ŽŪM specialistas.

Kalbai pasisukus apie visuomet Lietuvoje aktualų pieno sektorių, R.Krasuckis dar kartą atkreipė žemdirbių dėmesį į tai, kad valstybė pieno kainoms neturi jokios įtakos, todėl dėl geresnių kainų reikia patiems vienytis ir derėtis. „Įkurtos pieno gamintojų grupės galėtų sėkmingai derėtis dėl pieno kainų su perdirbėjais. Deja, kol kas nei vienos tokios grupės Lietuvoje nėra sukurta, nors ES tai ir skatina“, - apgailestavo direktorius.

Norintieji  sutvarkyti melioracijos griovius dar gali teikti paraiškas

Kaip visada, ministro vadovaujamos ŽŪM komandos susitikimuose su žemdirbiais  nemažai dėmesio skirta ir žemės bei melioracijos klausimams. ŽŪM Žemės ir išteklių politikos departamento direktorius Audrius Petkevičius įspėjo, kad perkantieji žemės ūkio paskirties žemę turėtų suskubti tvarkyti dokumentus, nes po naujųjų metų keisis pirkimo tvarka. Nuo kitų metų keisis ir teritorijų planavimo sistema – statant  ūkininkų sodybas, nebereikės rengti detaliųjų planų. Nuo kitų metų įsigalios saugikliai įsigyjant žemės ūkio paskirties žemės. Visais atvejais, be bendraturčio pirmumo, pirmenybę turės žemės naudotojas, kaimynai arba valstybė. Jei nė vienas iš jų nenorės pasinaudoti savo teise, tik tada žemę galės nusipirkti pardavėjo pasirinktas pirkėjas.

A. Petkevičius taip pat priminė, kad šią savaitę dar galima pateikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonės „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ veiklos sritį „Žemės ūkio vandentvarka“ melioracijos sistemų rekonstrukcijos darbams atlikti (paraiškų priėmimas baigiasi 15 d.), o paraiškos pagal priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“ melioracijos grioviams tvarkyti  bus renkamos  net iki gruodžio 31 d.

Kaimo plėtros naujovės

Šiuo metu pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemones išmokėta jau  76 proc. skirtų lėšų. ŽŪM Kaimo plėtros departamento Kompensacijų ir investicijų skyriaus vedėja Aušra Grygalienė informavo, kad paraiškos dar teberenkamos pagal priemones: „Naudojimasis konsultavimo paslaugomis“, „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“, „Žemės ūkio vandentvarka“, „Dalyvavimas maisto kokybės schemose“, „Pelno nesiekiančios investicijos“, „Pirmas ne žemės ūkio paskirties žemės ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“.

Naujajai 2014-2020 m. kaimo plėtros programai lėšų sumažės apie 17 proc. Numatyta įgyvendinti priemones ir veiklos sritis pagal 15 naujojo KPP reglamento straipsnių. Gera žinia ta, kad padidėja maksimali galima paramos suma jauniesiems ūkininkams, taip pat smulkių ūkių plėtrai. Paramą planuojama diferencijuoti – didesnis jos intensyvumas bus skirtas gyvulininkystės ir mišriems ūkiams.

Nauja tai, kad ūkininkams, fiziniams ir juridiniams asmenims, užsiimantiems žemės ūkio veikla, atsiras pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimas. Paramos intensyvumas – 65 proc. mokėtinos draudimo įmokos.  Numatoma plėsti finansinės inžinerijos priemones, teikti lengvatines paskolas ir garantijas. Ūkininkams daug nerimo kelianti ES nenašių žemių reformos baigtis dar neaiški - naujasis teritorijų vertinimas bus baigtas tik 2014 m.

Susitikime dalyvavę ūkininkai ypač domėjosi žemės ir miško pirkimo klausimais, afrikinio  kiaulių maro (Jonavos rajone auginama 35 tūkst. kiaulių) keliama grėsme ir biosaugos priemonėmis, parama jauniesiems ūkininkams, skundėsi bebrų daroma žala ir vardijo kitas melioracijos griovių tvarkymo problemas.