Laukinis kapitalizmas žemės sklypų rinkoje

„Žemės ūkio paskirties sklypų rinka susikomplikavo dėl dviejų priežasčių – standartinių nuomos sutarčių ir žemės sklypų savininkų noro pasinaudoti praėjusių metų derliumi kaip priežastimi kelti kainas. Paprastai žemės ūkio paskirties sklypų nuomos sutartys sudaromos ne vieneriems ir ne dvejiems metams. Didžioji dalis praėjusiais metais sklypuose ūkininkavusių žemdirbių, juose derlių augino ir šiemet, – teigia „Agro Management Team“ direktorė Ingrida Dumčiutė. – Visgi sklypų nuomos kainos buvo tokios, kokios numatytos pasirašant sutartį, t. y., bemaž 2–3 kartus mažesnės nei šiuo metu egzistuojančios, dėl pernykščio derliaus gerokai išauginusios nuomos kainos. Pavyzdžiui, pernai žemės nuomos kainos, priklausomai nuo sklypo dydžio, Radviliškio rajone siekė nuo 200 Lt/ha iki 380 Lt/ha, o šiemet jau nuo 200 Lt/ha iki 600 Lt/ha“.         

Ji pastebi, kad žemės ūkio paskirties sklypų savininkas tuo nėra patenkintas, jei žemės nuomotojas nesutinka mokėti bent 500 Lt/ha – kaip ir kiekvieno verslininko, jo tikslas – iš turimo kapitalo uždirbti kuo daugiau. Valdas plečiantis ūkininkas susiduria su sklypų savininkų reikalavimais mokėti tokią kainą, kokią tarsi įteisino pernykščiai derliaus rekordai ir grūdų supirkimo kainos. Tiesa, žemės savininkas dažniausiai kainą argumentuoja iš kaimyninių sklypų savininkų išgirstais gandais ir visiškai neatsižvelgia į realią sklypo būklę.

„Visiškai normalu, kad tame pačiame regione vieno ūkininko sklypo nuomos kaina nuo kito skiriasi ir keleta kartų – juk skiriasi derlingumas, sklypo dydis ir kiti parametrai. Tačiau pastaruoju metu pastebime, kad savininkai tiesiog nekreipia dėmesio ir visiškai diletantiškai prašo vienodų kainų bei manipuliuoja potencialiu nuomininku, sakydami, kad žemę išnuomos kiti ūkininkai. Konkurencija lyg ir natūrali, tačiau sklypus tokiomis kainomis nuomoja tik mažiau ekonomiškai išprusę ūkininkai ir užsieniečiai, kurie kainas skaičiuoja eurais arba savo šalyje egzistuojančiomis produkcijos supirkimo kainomis bei ES subsidijų dydžiais. Ši situacija daro rimtų nuostolių ūkininkui, kuris savo atsiperkamumą skaičiuoja atsižvelgdamas jau į šių metų grūdų supirkimo kainas ir Lietuvoje mokamas tiesiogines išmokas“, - sako I. Dumčiutė.

Derliaus savikainą didina ir išaugęs žemės mokestis. Žemės ūkio paskirties sklypų savininkai, bijodami vis dar neaiškaus dydžio žemės mokesčio, šio mokesčio finansinę naštą užkrauna ant ūkininko pečių. Šiam belieka tik galvoti, kaip tai paveiks derliaus savikainą.

Specialistų teigimu, tikslingiausia žemės ūkio paskirties sklypo arba jo nuomos kainą nustatyti pagal šiuos faktorius: išauginamos produkcijos kiekį, trąšų poreikį, dirvožemio struktūrą, jame esančius mineralus, sklypo reljefą, konfigūraciją ir kt. Tai leistų ūkininkui įsivertinti, kokias kultūras tikslingiausia auginti tame sklype, kiek verta už jį mokėti, o sklypo savininkas žinotų realią turimo turto kainą, o ne kaimyno gandus.