Plačias ateities perspektyvas matantis paukštininkystės sektorius tikisi ir valstybės paramos

Diskutuota sektoriui aktualiais klausimais

Paukštienos gamyba pasaulyje yra ekonomiškai labai naudinga, nes ją gali vartoti  visas religijas išpažįstantys žmonės. Paukščiai greitai auga, o jų mėsa gausi baltymų. Paukštienos gamintojams piešiamos plačios ateities perspektyvos, pavyzdžiui, prognozuojama, kad Indijoje 2017 m. paukštienos suvartojimas turėtų išaugti dvigubai.

Paukštininkystės sektorius užima svarbią vietą tarp kitų  Lietuvos žemės ūkio sektorių. Lietuvos gyventojai kasmet suvalgo po 23 kg paukštienos ir 200 kiaušinių. Beveik pusė Lietuvoje pagaminamos paukštienos eksportuojama. Pasak  Lietuvos paukštininkystės asociacijos prezidento Vytauto Tėvelio, produkcijos kainos mūsų šalyje – vienos žemiausių tarp ES valstybių, o gamybos sąnaudos – vienos didžiausių. Paukštininkystės ūkiams, vieniems pirmųjų įgyvendinusiems ES direktyvos reikalavimus dėl paukščių gerovės, nerimą kelia didelis pridėtinės vertės mokestis, energetika,  brangstantys grūdai, kaimynų lenkų tiekiama pigesnė produkcija.

Paukštininkai niekada nebuvo remiami jokiomis subsidijomis. „Tiek paukštienos, tiek kiaušinių gamintojai šiandien balansuoja ant nulinės ribos. Esame vieningoje  ES rinkoje,  tad galime savo produkcijos išskirtinumą pabrėžti per kokybę, lietuviško produkto išaukštinimą“, –svertų, kaip padėti verslui, ieškojo V.Tėvelis.

Paukštininkystės ūkiams, ketinantiems įsigyti naujų įrengimų, labai rūpi ir artėjantis naujasis 2014-2020 m. finansinis laikotarpis. „Norime, kad formuojant naujojo laikotarpio biudžetą, būtų atkreiptas dėmesys į paukštininkystę  – darbo šiame sektoriuje yra visoms 24 valandoms“, – kalbėjo paukštininkystės atstovai. ŽŪM specialistai patikino, kad  parama investicijoms tikrai bus, tačiau Kaimo plėtros programoje ateinančiame programiniame laikotarpyje lėšų skirta mažiau. Štai perdirbimo sektoriui 2007–2013 m. buvo skirta 511 mln. Lt, o naujajame laikotarpyje numatoma tik 370 mln. Lt paramos. Tačiau  sąlygos dėl paramos intensyvumo turėtų išlikti tos pačios.

Posėdyje dalyvavę smulkūs paukščių augintojai ministrui skundėsi ir viešaisiais pirkimais, ignoruojama smulkių ūkininkų gaminama produkcija. Pasak jų, pirkimo pagrindas yra produktų pigumas, o ne kokybė, todėl dažnai konkursus laimi firmos, realizuojančios perteklinę kitų šalių produkciją, kuri yra pigesnė, bet negarantuoja aukštos kokybės. Iniciatyvą, kad vienas iš viešųjų pirkimų reikalavimų būtų kokybė, o ne pigumas, palaikė ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Jos atstovas atkreipė dėmesį, kad sąlygas diktuoja perkančioji organizacija, kuriai turėtų būti svarbu patriotiškumas.

Paukščių augintojams labai rūpėjo ir lietuviškų kiaušinių, paukštienos bei jų gaminių propagavimas ir vartojimo skatinimas, lietuviško ženklo kūrimas ir įvedimas į rinką. Paukščių augintojai norėtų lietuvius paraginti valgyti tik lietuvišką produkciją, kurios kokybė yra aukšta, o šviežumas garantuotas, ko negali užtikrinti kitų šalių tiekėjai. „Toks ženklas yra tikrai labai gera idėja. Mes ieškosime kelių, kaip galėtume prisidėti“, – kalbėjo žemės ūkio ministras prof. V.Jukna.

Susitikime taip pat analizuotos teisinės problemos, su kuriomis susiduriama norint statyti, rekonstruoti ar plėsti paukštininkystės ūkius, taip pat pridėtinės vertės mokesčio sumažinimo, degalų be akcizo skyrimo, paukščių tėvinių pulkų subsidijavimo, aplinkosaugos reikalavimų ir kiti paukštininkystės sektoriui aktualūs klausimai.

Nuo lauko iki stalo

Žemės ūkio ministras prof. V.Jukna, viceministrė Ž.Pinskuvienė, Žemės ūkio ministerijos specialistai ir kiti tarybos posėdžio dalyviai ne tik diskutavo, bet ir apsilankė AB „Vilniaus paukštyno“ paukštidėse, apžiūrėjo mėsos išpjaustymo linijas.

AB „Kauno grūdai“ kartu su AB „Vilniaus paukštynas“ ir AB „Kaišiadorių paukštynas“ ir joms priklausančiomis dukterinėmis įmonėmis sudaro vieną moderniausių ir ekonomiškai stipriausių gamybinių susivienijimų Lietuvoje – įmonių grupę „KG Group“.

Rudaminoje įsikūrusi bendrovė AB „Vilniaus paukštynas“ visiškai atitinka Europos Sąjungos reikalavimus. Naudojant šiuolaikišką įrangą, 56 moderniose paukštidėse auginami broilerių tėvai ir veisiami broileriai, skerdžiami užauginti boileriai, gaminami broilerių mėsos gaminiai (pusgaminių pagaminama 600 t/mėn., gaminių – 500 t/mėn.). Paukštyno vadovai džiaugėsi, kad klientai vertina jų produkciją už aukštą kokybę, tik apgailestavo, kad Lietuvos prekybos tinklams kol kas svarbiausia yra kaina, o ne kokybė, kaip kad yra užsienyje.

Įmonių grupės vadovas Tautvydas Barštys teigė, kad augant vištienos vartojimui investicijos nukreiptos į aukštos kokybės produktų gamybą – diegiamos naujos technologijos ir investuojama į turimos įrangos modernizavimą, taip pat į vištienos produktų asortimento didinimą – jis praplečiamas naujais, labiau apdorotais gaminiais. Šiais metais paukštynas priėmė svarbų iššūkį – pradėjo eksportuoti šviežią atvėsintą mėsą į Vakarų Europą, taip pat ruošiamasi pasirašyti kontraktus su garsiomis maisto gamybos kompanijomis.