Medžioklės reglamentavimo iššūkis - suderinti medžiotojų ir žemės savininkų teises

Susirinkime dalyvavo ŽŪR pirmininkas Andriejus Stančikas, vicepirmininkas Bronius Markauskas ir direktorius Vaidas Pocius, Lietuvos miško savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas, Lietuvos žemės savininkų sąjungos pirmininkas Gintaras Nagulevičius, Lietuvos miško savininkų asociacijos medžioklės reikalų komiteto pirmininkas Kęstutis Tubis, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos atstovas Vidmantas Girdzijauskas, Aplinkos ministerijos vyr. specialistas Selemonas Paltanavičius.

ŽŪR pirmininkas A.Stančikas teigė, kad medžioklės įstatymo pakeitimo klausimas yra labai svarbus ir aktualus. “Aš nesu medžiotojas, tačiau suprantu, kad interesų šioje srityje susikerta daug, todėl reikia aktyviai diskutuoti, ieškoti sprendimų. Šios darbo grupės veikla turės būti pastovi ir aktyvi.” – pažymėjo ŽŪR pirmininkas.

Susirinkime buvo svarstyti galimi medžioklės įstatymo pakeitimai. Dabar galiojantį medžioklės įstatymą dar 2005 m. Konstitucinis teismas pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai. Konstituciją pažeidė medžioklės įstatymo straipsniai, kuris numatė, kad žemės savininkas gali uždrausti medžioti privačiame sklype tik dėl galimos žalos miškui ar pasėliams, tačiau neturi galimybės uždrausti medžioti kitais pagrindais, pavyzdžiui, dėl asmenų saugumo ar asmeninių gyvūnų globos įsitikinimų. Teismas konstatavo, kad įstatymai, reguliuojantys medžioklės ir su ja susijusius santykius, negali nustatyti tokio reguliavimo, kad privačios žemės sklypuose esančiuose medžioklės plotuose būtų leidžiama medžioti be jų savininkų sutikimo, ir kad šiuo atžvilgiu savininkas negali būti varžomas išreikšti savo valią, kad jam nuosavybės teise priklausančioje žemėje nebūtų medžiojama. Jeigu žemės sklypą ketinama naudoti medžiojimui, šio sklypo savininkui apie tai turi būti pranešta tiesiogiai, ir turi būti nustatytas protingas ir pakankamas terminas, per kurį savininkas turėtu realią galimybę laisvai išreikšti valią dėl to, ar tame sklype gali būti medžiojama ir nustatyti savo sąlygas. Tačiau įstatymo pakeitimo darbai užsitęsė ir planuojama, kad jis bus pakeistas galbūt tik 2012 m. pavasario sesijoje.

Svarstant medžiotojų ir žemės savininkų interesų susikirtimą ŽŪR vicepirmininkas Bronius Markauskas pristatė gerą Vokietijos pavyzdį. Ten medžioklės plotai sudaromi nuo 75 ha (individualūs) arba 150 ha (kolektyviniai). Plotus sudaro žemės savininkai, kurie medžioklei skelbia konkursą arba kviečia nuomininkus. Nuomos sutartys sudaromos 10-čiai metų. Mokesčiai už šiuos sandėrius investuojami į regiono infrastruktūrą.

Didžiausia problema – kaip įstatyme suderinti medžiotojų ir žemės savininkų interesus. Viena vertus, negalima ignoruoti žemės savininkų ir pažeisti jų nuosavybės teisių, be jų leidimo medžiojant jų žemėje. Kita vertus, medžiotojams ne visada yra įmanoma surasti žemės savininkus – jeigu pastarieji išvykę į užsienį ar pan. Ten, kur abi pusės stengiasi suprasti viena kitą, kompromisą rasti nesunku, tačiau jeigu nei žemės savininkai, nei medžiotojai nėra linkę įsigilinti vieni į kitų pozicijas (medžiotojai mieliau ignoruotų žemės savininkus, o šie iš medžiotojų reikalauja neįmanomų dalykų), sutarimą pasiekti beveik neįmanoma.

Susirinkime nutarta įpareigoti Lietuvos miško savininkų asociacijos medžioklės reikalų komiteto pirmininką Kęstutį Tubį per savaitę parengti siūlymus dėl reikalingų įstatymo pakeitimų, į kuriuos būtų įtrauktas siūlymas dėl medžioklės plotų formavimo iniciatyvos reglamentavimo – šiame procese turėtų dalyvauti žemės savininkai. Taip pat pasiūlymuose turėtų atsispindėti posėdyje aptarti medžioklės plotų dydžiai – nutarta siūlyti savininkui teisę formuoti medžioklės plotus nuo 100 ha, keliems asmenims – nuo 300 ha, o medžiotojų būreliui ar organizacijai – nuo 1000 ha. Į siūlymus taip pat reikėtų įtraukti pastabą, kad teisė leisti formuoti medžioklės plotus ar leisti medžioti tam tikroje teritorijoje būtų įtraukiama į žemės nuomos sutartis.

Siūlymai turėtų būti pateikiami ir tvirtinami ŽŪR prezidiumo posėdyje 2011 m. gruodžio 21 d.