Diskutavo dėl nederlingų žemių panaudojimo

Žemės ūkio ministras prof. V.Jukna priminė svečiams, kad Žemės ūkio ministerijos prioritetas yra gyvulininkystė, kuri kaip tik yra labai svarbi nederlingų žemių ūkininkams. „Gyvulininkystė būtų viena iš labiausiai tinkamų plėtoti sričių nederlingose žemėse, tik reikia surasti  jai tinkamus ekonominius svertus“, - pabrėžė ministras. Prof. V.Jukna pažymėjo, kad planuojama parengti Gyvulininkystės vystymo iki 2020 metų programą, kurioje bus numatytos konkrečios lėšos konkrečioms  priemonėms, o taip pat  ir labai konkretūs rezultatai, kuriuos reikės pasiekti. „Gyvulininkystės vystymo  programa bus veiklos programa, kad žmonės, kurdami ar plėsdami savo ūkius, žinotų, kokie yra valstybės prioritetai ir ką pats žmogus gali susiplanuoti ateičiai“, – akcentavo  ministras.

 Aktualijos

Seimo narys G.Jakavonis, kuris atstovauja Varėnos rajonui, pateikė žemdirbių iškeltus klausimus, pabrėždamas, kad viena svarbiausių aktualijų yra tiesioginės išmokos dabar ir ateinančiame finansiniame laikotarpyje, o taip pat ir artėjantis pasėlių deklaravimas.

ŽMŪD direktorius R.Krasuckis paaiškino, kad paskutinėje ES taryboje, kuri vyko kovo 18-19 d., išryškėjo nuostata, kurią dar reikia suderinti su Europos Parlamentu (EP), kad naujosioms ES šalims narėms bus leidžiama taikyti tą pačią vieningos išmokos už plotus schemą, kokia yra taikoma ir dabar. „Jei tam pritars žemdirbiai ir EP, tai didelių pokyčių dėl išmokų nebus, - sakė R.Krasuckis.  – Bendras išmokų vokas naujuoju finansiniu laikotarpiu Lietuvai didėja, senosioms šalims kiek mažėja“. ŽMŪD direktorius akcentavo, kad šiuo metu Lietuva už 1 litą, įmokėtą į ES biudžetą gauna 5 litus atgal, tuo tarpu senosios valstybės, kaip, tarkim, Vokietija įmoka 3 Lt, o atgal gauna tik 2 Lt. Tam senosios ES šalys narės priešinasi, nors ir Lietuva, ir EP siekia, kad Lietuvai numatytos tiesioginės išmokos būtų didesnės. „Ministerijos strateginė pozicija tokia, kad tiesiogines išmokas reikia nukreipti į labiausiai darbui imlius sektorius, t. y. gyvulininkystę, galbūt tam tikrą nedidelę dalį skiriant ir vaisių bei daržovių sektoriui“, - paaiškino ŽMŪD direktorius.

R.Krasuckis taip pat atkreipė žemdirbių dėmesį, kad Lietuvoje papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos (PNTI) visuomet buvo nukreiptos į gyvulininkystės sektorių, mokant buliaus, žindenių, ėriavedžių išmokas ir išmokas už pieną. Pasak ŽMŪD direktoriaus, už 2012 metus PNTI sudėliotos taip, kad didžioji paramos dalis tektų gyvulininkystės sektoriui. Kitas momentas, kad šiemet jau bus taikomas PNTI mažinimas 10 proc. tiems, kurie gauna daugiau kaip 5 tūkst. eurų išmokų.  R.Krasuckis patikino, kad Lietuva prašė EK netaikyti šio mažinimo, tačiau EK, spaudžiama senųjų ES šalių, nesutiko to daryti. Be to, Lietuva dar pernai vasarą praleido galimybę per du mėnesius apskųsti EK sprendimą dėl išmokų moduliacijos. Jis taip pat pažymėjo, kad šis klausimas dar gali būti sprendžiamas teisiniu keliu. Jei procesą Lietuvai pasisektų laimėti, tai iš ūkininkų atskaičiuota moduliacijos suma būtų jiems sugrąžinta.

Dėl artėjančio pasėlių deklaravimo R,Krasuckis atkreipė svečių dėmesį, kad pokyčių beveik nėra, nes siekiama, kad žemdirbiams būtų kuo lengviau tai padaryti. „Vienintelė 2013 m. pasėlių deklaravimo naujovė ta, kad norintieji deklaruoti dirbamą valstybinę žemę turi iš anksto pasirūpinti disponavimo ja dokumentais, nes praėjusiais metais nustatyta daug atvejų, kai valstybinė žemė buvo dirbama nesudarius jokių nuomos sutarčių.

Melioracijos klausimai

ŽŪM Išteklių ir kokybės politikos departamento direktorius Saulius Jasius pristatė melioracijos aktualijas. Susitikimo metu daug dėmesio buvo skirta 2007–2013 metų programos priemonei „Pelno nesiekiančios investicijos“ (Melioracijos griovių tvarkymas), pagal kurią 100 proc. kompensuojamos visos patirtos išlaidos. Šiemet ŽŪM paskelbė naują paraiškų pagal šią priemonę šaukimą iki gegužės 3 d., todėl žemdirbiai kviečiami teikti projektus.

Kaimo plėtros dabartis ir ateitis

KPD direktorė J.Stakėnienė pažymėjo, jog dar Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos rėmuose ieškoma galimybių perskirstyti tam tikrų priemonių lėšas, kad būtų paremtos mažiau palankios ūkininkauti žemės (MPŪV). Pasak direktorės, tam dar reikia gauti Lietuvos kaimo plėtros Stebėsenos komiteto, kuris atstovauja platų žemdirbių organizacijų spektrą, ir EK pritarimą šiai paramai teikti.

Dėl būsimojo finansinio laikotarpio vis dar neaiškus tebėra klausimas dėl MPŪV reformos ir nederlingų žemių nustatymo kriterijų. EK buvo pasiūliusi, kad ne mažiau, kaip 66 proc. teritorijos turi atitikti MPŪV kriterijus, tuo tarpu Lietuva siūlė 50 proc. Šiuo metu pasiektas kompromisinis variantas – 60 proc., tačiau jis dar tebėra nepatvirtintas, todėl jokio aiškumo dėl MPŪV ateityje nėra. Pagal paskutinius pasiūlymus reforma turėtų prasidėti 2016 m. „Tos teritorijos kurios dabar priklauso MPŪV, o kitame laikotarpyje nebepriklausys, gaus pereinamojo laikotarpio išmoką, tačiau jos dydis tebėra neaiškus“, – sakė J. Stakėnienė.

Kaip pastebėjo viceministras Rytis Šatkauskas, dėl paramos dydžių jokio konkretumo dar nėra. „Šis finansinis laikotarpis baigiasi, o kitas dar neprasidėjo, todėl ir nėra galimybių atsakyti, kokie bus konkretūs tiesioginių išmokų ar kaimo plėtros paramos dydžiai“, – paaiškino viceministras.

Žemės ūkio ministras prof. V.Jukna, apibendrindamas susitikimą, pabrėžė, jog programų ateičiai yra daug, siekių yra daug, tačiau pinigų yra tiek, kiek realiai yra, todėl ministerijos siekis yra paskirstyti turimas lėšas kuo racionaliau –  pagal prioritetus ir finansines galimybes.