Kaip rinktis traktorių? „Fendt“: pažangūs ir patikimi sprendimai

“Informacija pateikė oficialus šios technikos atstovas Lietuvoje UAB IVABALTE”

Mažesnis nebūtinai blogesnis

Besidomintieji žino, kad „Fendt“ į savo traktorius montuoja lyginamai mažesnio darbo tūrio variklius. Nesvarbu, ar tai šiuo metu naudojami „Deutz AG“ jėgos agregatai, ar anksčiau į galingiausią 900 VarioTMS seriją montuoti MAN varikliai. Todėl ir klausimas – mažesnis variklio darbo tūris, tai gerai, ar blogai?
Pripažinti variklių gamybos specialistai šiandien siekia keleto esminių, strateginių tikslų: tapačius arba geresnius efektyviuosius rodiklius gauti mažesnėmis degalų sąnaudomis kartu pasiekiant mažesnę kenksmingų deginių emisiją. Akivaizdu, ši techninė užduotis verčia gamintojus mažinti jėgos agregatų darbo tūrį. Naudojamų visose srityse, tame tarpe ir kalnakasybos, statybos, miško pramonės ir žemės ūkio sektoriuose.
Mažesnis darbo tūris ne visada reiškia mažesnį variklio resursinį išdirbį. Ne kartą akcentavome, kad bet kokio variklio degalų sąnaudos iš esmės priklauso tik nuo apkrovos. Apkrova, ypač jei ji maksimali ir ilgalaikė, savaime suprantama, mažina variklio resursą. Tačiau variklį galima apsaugoti nuo perkrovų. Tam yra priemonių.
Viena plačiausiai taikomų – hidraulinė sankaba, sumontuota greta tradicinės frikcinės. Su tokia, firmine Turbomatic (žodis turbo čia reiškia ne turbokompresorinį pripūtimą, o hidraulinę movą, anglų kalboje įvardijamą kaip turboclutch) „Voith“ firmos sankaba pažįstami ūkininkai, eksploatuojantys devintajame dešimtmetyje pagamintus „Fendt“ traktorius. Apskaičiuota ir praktiškai patvirtinta, kad hidraulinė sankaba variklio ir transmisijos resursą padidina 1,5-2 kartus.
Visuose naujuose „Fendt“ traktoriuose su belaiptėmis Vario transmisijomis jokios pagrindinės sankabos, juolab hidraulinės nėra. Tačiau hidrostatiniame kontūre įrengtas apsauginis vožtuvas, kuris atlieka tariamos hidraulinės sankabos funkciją. Įjungus šią funkciją variklis apsaugojamas nuo smūginių apkrovų, o pasitelkus elektroninę variklio valdymo sistemą, pačiam vairuotojui leidžiančią apriboti didžiausią leistiną variklio apkrovą, jėgos agregatas apsaugojamas dar ir nuo ilgalaikių perkrovų. Pabandykite patys – net į didžiausią gylį nuleidus podirvio purentuvą „Fendt“ traktoriaus variklis nesustoja.
Tačiau ar nebūtų paprasčiau šių apsauginių priemonių nedėti, o montuoti didesnio darbo tūrio variklį, kurio resursinis išdirbis potencialiai didesnis? Tikrai ne. Didesnio darbo tūrio variklio dėl didesnio trinties paviršiaus (jį įtakoja didesni cilindrų įvorių, stūmoklių ir jų žiedų skersmenys, didesnė stūmoklių eiga) mechaniniai nuostoliai yra taip pat didesni. Be to, stūmokliai čia sunkesni. Dėl to variklio alkūninį mechanizmą veikia didesnės dinaminės apkrovos. Su didesne apkrova dažnai kovojama didesniu metalo kiekiu. Tad jei siekiate straipsnio pradžioje paminėtų strateginių tikslų, darbo tūrio didinimas yra ne ta kryptis, kuria tikslinga šiandien žengti.
Kita vertus, reikia suprasti gamintoją. Variklio galią padidinti galima didinant jo darbo tūrį arba sūkius. Galima ir preciziškai derinant maitinimo bei pripūtimo valdymo sistemas. Pirmasis būdas yra pigiausias. Visi kiti – brangesni.
Jei didinamas variklio darbo tūris, neišvengiamai padidėja judančias jo dalis veikiančios apkrovos. Todėl būtina sustiprinti variklio korpusą ir alkūninio bei skirstymo mechanizmo judančias detales. Visgi pasitaiko, kad taupydami gamintojai sąmoningai kažką praleidžia pro akis. Dėl to nukenčia net ir didelio litražo variklio resursinis išdirbis.
Įsigyjant traktorių teisingiausia būtų orientuotis į jame naudojamo variklio galios ir darbo tūrio santykį. Kuo šis rodiklis didesnis, tuo gaminys techniškai pažangesnis. Šia prasme „Fendt“ – visų gamintojų priešakyje. Pavyzdžiu tinka bet kuris kompanijos modelis: nuo 312 Vario (31 AG/1 l) iki 936 VarioTMS (50 AG/1 l). Savaime suprantama, didinant variklio darbo tūrį (litražą) minėtasis rodiklis prastėja.

Begalinis perdavimo skaičius

Kokia transmisija efektyviausia? Vertinant traktoriaus traukos savybes, ekonomiškumą ir automatizavimo galimybes atsakymas vienas – belaiptė. Tokia, kokia yra „Fendt Vario“ transmisija. Pabandysime pagrįsti šį teiginį.
Jau minėjome, kad degalų sąnaudas labiausiai įtakoja variklio apkrova. Pavyzdžiui, platesni ratai reiškia didesnį riedėjimo pasipriešinimą, pastarasis – didesnę variklio apkrovą, atitinkamai, tai lemia didesnes degalų sąnaudas. Didesnio darbinio pločio agregatas arba didesnis dirbimo gylis reiškia didesnį pasipriešinimą traukai. Vėlgi, proporcingai padidėja variklio apkrova ir degalų sąnaudos.
Variklio apkrovą sumažinti arba optimizuoti ją galima tinkamai parinkus perdavimo skaičius transmisijoje. Taip pat svarbu, kad transmisija galėtų perduoti galimai didesnį sukimo momentą varantiesiems ratams. Nuo jo priklauso traktoriaus traukos savybės.
Belaiptėje „Fendt Vario“ transmisijoje nėra tradicinėse hidromechaninėse ar mechaninėse pavarų dėžėse papildomai montuojamo eigos lėtintuvo. Tačiau net ir be jo traktorius gali judėti mažiausiu 0,02 km/val. (20 m/val.) greičiu! Savo ruožtu, tokios belaiptės Vario transmisijos galimybės užtikrina itin didelį pajudėjimo iš vietos momentą bei didelę traukos jėgą mašinai įsibėgėjant.
Laikoma, kad ta pavarų dėžė, kuri turi didesnį pavarų skaičių visada efektyvesnė už mažesnį pavarų skaičių turintį analogą, nes transmisijos valdymo sistema (arba vairuotojas) turi didesnę pasirinkimo laisvę. Belaiptė transmisija yra dar geresnis sprendimas, nes užtikrina bet kokį perdavimo skaičių, tuo pačiu ir geriausią prisitaikymą prie realių darbo sąlygų. Taip pat svarbu, kad perdavimo skaičius transmisijoje keičiamas tolygiai, o ne pakopomis.
Belaipčių „Fendt Vario“ transmisijų efektyvumą nuo 2001 m. plačiai tyrinėja Nürtingen universitetas Vokietijoje. Tyrimų rezultatas – iki 10 proc. siekianti degalų bei laiko ekonomija. Tai rimtas argumentas prieš tradicines hidromechanines transmisijas, kurį patvirtina ir kitų gamintojų siekis belaiptes transmisijas montuoti į savo gaminamą produkciją.
Galima atsakyti ir į klausimą dėl patikimumo. „Fendt“ registre yra pirmosios serijos (priminsime, „Fendt Vario“ transmisija pirmą kartą pademonstruota 1995 m. parodoje „Agritechnica“, Vokietijoje, o serijinė „Fendt 900 Vario“ traktorių gamyba pradėta sekančiais, 1996 m.) „Fendt 900 Vario“ traktoriai, kurių resursinis išdirbis šiandien siekia beveik 20 tūkst. mval. Skeptikams patiksliname – šie traktoriai tiek išdirbę su ta pačia transmisija. Lietuvoje taip pat yra šios, pirmosios serijos traktorių, tačiau kol kas jų išdirbis viršija „tik“ 10 tūkst. mval.

Apkrova tokia, kokios reikia

Rinkoje vyrauja nuomonė, kad didesnės masės mašinos skirtos sunkesniems darbams (arimui, kultivavimui, sėjai), o mažesnės masės – lengvesniems darbams (transportui, tręšimui, purškimui). Be abejo, labai daug tiesos čia yra, tačiau yra ir subtilybių.
Svarbiausia yra ne abstrakti traktoriaus masė, o galimybė teisingai apkrauti varančiuosius jo ratus. Nes traktoriaus efektyvumas lauke labai priklauso nuo to, kaip tarpusavyje suderinta variklio galia, atraminis varytuvų paviršius su atitinkama jų apkrova.
Prieš įsigyjant traktorių pravartu išsiaiškinti leistiną dominančios mašinos apkrovą. Pavyzdžiui, konstrukcinė traktoriaus „Fendt 936 VarioTMS“ masė yra 10 360 kg, maksimaliai leistina – 18 000 kg. Leistina apkrova sudaro 7 640 kg, o anksčiau minėtas konstrukcinės ir maksimaliai leistinos traktoriaus masės santykis – 1/1,7. Šie skaičiai reiškia, kad traktoriaus masę galima keisti plačiame diapazone ir pritaikyti jį daugeliui technologinių operacijų.
Be to, traktorių „Fendt“ konstrukcija kruopščiai parengta ir apgalvota, į traktoriaus apkrovos koncepciją įtraukiant net priekinį elektrohidraulinį keltuvą. Integruotas į traktoriaus liemenį priekinis keltuvas pritaikytas itin dideliems balastiniams svoriams (1 800 ir net 2 500 kg). Nagi, parodykite traktorių, kuris pajėgus „galynėtis“ su tokio dydžio apkrova priekyje?
Nekeičiant priekyje pritvirtintų balastinių svorių, o tik manipuliuojant keltuvo padėtimi, truputį juos pakeliant arba nuleidžiant (tuo pačiu keičiant atstumą iki priekinio tilto), galima keisti priekinių ratų apkrovą. Tokiu būdu gaunama didesnė traukos jėga, geriau išnaudojama variklio galia.