Darbai sode, gėlyne ir darže 2014 m. gegužės mėn.

Pagrindiniai darbai sode gegužės mėnesį

Gegužė tai pats gražiausias metas sode. Abrikosai baigia žydėti, baltus nuometus užsideda vyšnios, rausvais žiedpumpuriais puošiasi obelys. Serbentų, vyšnių, obelų žiedus noriai lanko bitės, tingiai po juos, bet už tai iki vėlyvo vakaro skraido kamanės. Bitės nuo žiedo ant žiedo perneša žiedadulkes, o svetimo žiedo dulkelės yra kur kas gyvybingesnės, todėl ir vaisiai būna didesni, sodai geriau dera. Visi saugokime bites, o jei galima – laikykime jų. Jokiais pesticidais žydėjimo metu nepurkškime sodų. Ir kaimynui patarkime šito nedaryti.

Neretai sodams pakenkia vėlyvosios šalnos. Ir apsaugoti žydinčius vaismedžius nuo jų sunku. Rekomenduojama orams atšalus kurti laužus, deginti įvairias atliekas, bet tai padaryti netaip jau paprasta. Lengviau ryte, po šalnos vaismedžius apipurkšti vandeniu, tada žiedai atsigauna ir mažiau nukenčia.

Obelų ir kriaušių perskiepijimas. Labai svarbus šio meto darbas yra obelų ir kriaušių perskiepijimas. Perskiepijami menkaverčiai, prastų veislių vaismedžiai. Nedideli vaismedžiai perskiepijami per vieną kartą, o augesni per du ar tris metus.

Serbentų priežiūra gegužės mėnesį. Dar galima prilenkti serbentų ir kitų uoginių kultūrų stiebus. Daroma taip: greta pagrindinio krūmo padaroma negili duobutė, į ją prilenkiamas stiebas ir jis prismeigiamas kabliuku prie žemės. Ties duobutės pradžia į stiebo žievę šiek tiek lankeliu įpjaunama ir šitaip kuriam laikui paliekama. Iš horizontaliai esančio stiebo, tai yra iš visų pumpurų pradeda augti ūgliai. Kai jie paauga ir būna 15-20 cm aukščio, prilenktasis stiebas apipilamas žeme, kuri nuolat palaistomą. Tada iš miegančių pumpurų ima vystytis šaknys. Rudeniop naują krūmelį reikia atskirti nuo pagrindinio krūmo, jį galima išdalyti dalimis arba visą iš karto pasodinti. Tai daroma pagal reikalą.

Sode palaikoma tvarka. Nuolat naikinamos piktžolės. Po lietaus suardoma susidariusi plutelė. Laistomi rudenį ir pavasarį pasodinti medeliai. Nuo pat pavasario kompostuojamos visos atliekos.

Pagrindiniai darbai darže gegužės mėnesį

Daržovių sėja ir sodinimas gegužės mėnesį. Gegužė – tai daugumos daržovių sėjos ir sodinimo mėnuo. Sodiname ir sėjame keliais fenologiniais terminais. Prasidėjus tikrajam pavasariui, kai vudutinė paros temperatūra viršija +5°C, pradėjus žaliuoti paprastajai ievai (balandžio 25 d.- gegužės 8d.), žydėti baltažiedei plukei (balandžio 25 d.- gegužės 10 d.), kukuoti gegutei (balandžio 25 d.- gegužės 6 d.), parskridus kregždėms (balandžio 24 d.- gegužės 9 d.) sėjamos gelteklės, pupos, burokėliai ankstyvam derliui, prieskoninės daržovės, sodinami žiedinių kopūstų daigai, svogūnai, salierai, ropiniai kopūstai, brokoliai, porai, salotos, burokėlių, kopūstų, griežčių, morkų, ridikų, ridikėlių ir salierų pasodai.

Burokėlių ir morkų sėja. Paprastajai ievai (gegužės 6- 18 d. d.) ir vyšniai (gegužės 11-20 d. d.) pradėjus žydėti sėjami burokėliai ir morkos laikymui žiemą, apsaugotose vietose pupelės, melisos ir juozažolės, sodinami vėlyvieji, briu-seliniai ir žiediniai kopūstai, salierų, gelsvių ir raudonėlių daigai.

Žiedinių kopūsų, moliūgų, agurkų, pomidorų ir kitų daržovių sėjos laikas. Vidutinei paros temperatūrai viršijus +10°C, pradėjus žydėti paprastajai alyvai (gegužės 17- 29 d. d.) sėjami žiediniai kopūstai rudens derliui, moliūgai, aguročiai, patisonai, cukinijos, pupelės, sodinami griežčiai, apsaugotose vietose dumplainiai, agurkai, pomidorai, vidutinio ankstyvumo kopūstai, mairūnai, sodinami citrininių melisų ir petražolių daigai.

Ten, kur pasėtos arba pasodintos daržovės, purename dirvą. Tai padeda reguliuoti augalams palankia kryptimi drėgmės ir oro režimą, naikinti piktžoles. Lėtai dygstančių daržovių eilutes reikia paženklinti, dėl to bus galima paankstinti priežiūros darbus.

Ilgiau dygstančios yra ankštinių pipirių, artišokų, dumplainių, krapų, pastarnokų, petražolių, rabarbarų, salierų, šparagų, špinatų sėklos. Auginant šių daržovių daigus dėžutėse, neskubėkite daryti išvados, kad sėklos nedaigios, nes jos gali dygti dvi savaites ir net ilgiau. Kad greičiau sudygtų, sėklos brinkinamos ir daiginamos. Brinkintos ar sudygusios sėklos sėjamos tik į drėgną dirvą ir laistomos.

Tuos žemės plotus, kuriuose auginsime vėlyvesnes daržoves, reikia kas savaitę purenti, neleidžiant įsigalėti piktžolėms, kurios tuo metu labai intensyviai dygsta ir auga. Be to, dirvoje sulaikoma drėgmė. Daržovių sėklos įterpiamos nevienodu gyliu. Smulkios morkų, petražolių, salierų, rūgštynių, dašių, juozažolių, mairūnų, raudonėlių, pipirnių ir kitų daržovių sėklos Įterpiamos negiliai (1-2 cm gyliu), vidutinio didumo – ankštpipirių, burokėlių, griežčių, kopūstų, pastarnokų, pomidorų, ridikų, ridikėlių, agurklių ir kt. daržovių sėklos įterpiamos 2-3 cm gyliu, o stambesnės aguročių, žirnių, pupų, šparagų sėklos 3-5 cm gyliu.

Dirvos tręšimas. Daržovių sėjai, ruošiamą dirvą patręškime organinėmis trąšomis: agurkams, kopūstams, bulvėms mėšlu (60- 80 kg/10 m2) įterpiant kartu su mineralinėmis trąšomis, pomidorams, burokėliams, morkoms, svogūnams, ridikėliams, lapinėms daržovėms kompostu (20- 30 kg/10 m2) ir mineralinėmis trąšomis. Pradžioje mėnesio baigiame sodinti ankstyvąsias bulves, o pirmąją dekadą ir visas. Pasėtos ir pasodintos daržovės mulčiuojamos. Esant sausiems orams laistomos. Tos, kurios sųdygusios, patikriname augalų tankį. Jeigu sudygo per tankiai, tuomet retiname. Retai augančias daržoves sutankiname daigais arba pamirkyta sėkla. Išretintas daržoves galima papildomai patręšti mineralinių trąšų tirpalu, imant 40 g superfosfato, 20 g kalio chlorido ir 10 g amonio salietros 10 l vandens. Gegužės pabaigoje sodinami vėlyvųjų kopūstų daigai. Po priedangomis galima sodinti agurkų, pomidorų ir kitų šilumamėgių daržovių daigus.

Agurkų auginimas. Agurkų daigus auginimui lauke be priedangų galima išsiauginti šiltadaržiuose. Pirmoje dekadoje nešildomuose polietileniniuose šiltnamiuose sodiname agurkų ir pomidorų daigus. Prižiūrime šiltadaržiuose augančias daržoves. Esant šalnų pavojui, lauko daržoves uždengiame, intensyviai laistome šiltesniu vandeniu, sudarome dūmų uždangas, apkaupiame bulvių daigus.

Kenkėjų naikinimas. Naikiname didesnę žalą darančius kenkėjus, naudojame kovos priemones prieš ligas. Sprages, graužiančias kopūstus, ridikėlius ir kitas giminingas jiems daržoves, galima naikinti medžio pelenais, tabako dulkėmis. Kopūstinių baltukų ir kitų drugių vikšrus galima naikinti entobakterinu, prieš kopūstinę, merkinę ir svogūninę musę – panaudoti karboiosą arba ją atbaidyti naftalinu, laistyti karštu pelenų šarmu (1 kg/10 l). Prieš daržovių daigų juodąją kojelę (juodšaknę) daigus dezinfekuoti pamirkant 0,03 -0,05 proc. kalio permanganato tirpale, purenti žemę, praretinti daigus. Daugelį daržovių ligų sukėlėjų galima sunaikinti palaikius sėklas karštame vandenyje 20 minučių, po to 2-3 min ataušinti šaltu vandeniu, morkų sėklas mirkyti 52-53°C vandenyje 15-20 min po to ataušinti šaltu vandeniu, ankštinių daržovių (žirnių, pupelių, pupų) sėklas 4,5 valandos mirkyti 25-30°C vandenyje, po to 5 min 50°C vandenyje, vėliau ataušinti šaltu vandeniu, morkų sėklas mirkyti 52-53°C vandenyje 15-20 min, po to ataušinti šaltu vandeniu, ankštinių daržovių (žirnių, pupelių, pupų) sėklas 4,5 valandos mirkyti 25-30 C vandenyje, po to 5min 50°C vandenyje, vėliau ataušinti šaltu vandeniu.

Pagrindiniai darbai gėlyne gegužės mėnesį

Gegužės mėnesį į lysves sėjama dauguma vienamečių gėlių, kurios turi trumpą vegetacijos periodą. Į lysves galima sėti laibenį, medetkas, rudgrūdelę, nemezijas, ešolcijas, nasturtas, kvapniuosius žirnelius. Prieš sėją žirnelius patartina pamirkyti bent kelias paras. Tada jie vienodžiau ir greičiau dygsta. Mirkyti žirneliai sudygsta po savaitės, o nemirkyti – po dviejų savaičių. Esant lietingai vasarai jie silpniau dera. Sėklos išlieka daigios 4 metus.

Laibenis geriau auga saulėtoje vietoje, paunksmėje žydi silpniau. Dirvai nereiklus. Šalnoms nejautrus. Sėklos subręsta rugpjūčio mėn., viename grame yra 3000 sėklų. Jos išlieka daigios 3 metus. Pasėtos greit sudygsta, pražysta po 45 dienų. Norint pratęsti žydėjimą, baigiantis žydėti laibesnis nukerpamas. Tada jis žydi pakartotinai.

Į lysves pasėta rudgrūdėlė sudygsta po savaitės, o pradeda žydėti tik po dviejų mėnesių ir žydi iki rugsėjo mėn. Sėklos išlieka daigios 2-3 metus, viename grame yra 400 sėklų. Geriau auga saulėtoje vietoje.

Nemezijos sėjamos tiesiai į lysvę arba balandžio pabaigoje į šaltą inspektą. Paaugę daigai praretinami. Gegužės pabaigoje sodinama į gėlynus. Pasėti į lysvę augalai žydi dviem savaitėm vėliau. Nužydėjusias nemezijas galima nupjauti, tuomet po kurio laiko jos vėl žydi pakartotinai. Gėlynuose sodinamos 15 cm atstumu, o pasėtas reikia išretinti. Išrautus daigus galima pasodinti.

Pentinių sėklos į lysvę sėjamos gegužės pradžioje, jei pavasaris ankstyvas – balandžio pabaigoje. Galima sėti ir iš rudens, per žiemą sėklos išbrinksta, o pavasarį greit sudygsta. Paaugusius daigus reikia išretinti paliekant 10-15 cm atstumus tarp augalų.

Rūtos, razetos sėjamos tiesiai į lysves. Razetų daigai labai jautrūs persodinimui.

Sukutis-pelevirkštė gražiai atrodys pasėta balkone. Tai vijoklinis augalas, užauga 2-2,5 m aukščio. Žydi baltai, rausvai, raudonai, tamsiai – mėlynai. Sėjamas gegužės pradžioje. Daigai nepakenčia persodinimo. Paaugusiam sukučiui reikia įtaisyti atramą arba nutiesti virveles.

Gegužės pradžioje dar nevėlu sėti ratilius, levažandžius, jie žydės dviem savaitėm vėliau, negu išauginti daigais. Iš inspektų ratilių daigai išsodinami į gėlynus. Prieš tai 2-3 dienas inspektai nedengiami nakčiai, augalai užgrūdinami. Prieš raunant daigu, dirvą būtina gerai palieti. Sodinti geriau vakare arba ūkanotą dieną. Sodinama 15-20 cm atstumu.

Nepamirškime pasėti sausukų, šlamučių, kiškio ašarėlių ir kitų įdomių ir grakščių varpinių augalų.

Kardelių sodinimas. Saulėtoje vietoje sodinami kardeliai. Jiems dirva turi būti gerai įdirbta, patręšta, nerūgšti (pH 7). Negalima tręšti šviežiu mėšlu, nes kardeliai dažniau suserga grybinėmis ligomis. Dirva paruošiama iš rudens: įterpiamas perpuvęs mėšlas, 5 kg kaulamilčių 100 m2. Pavasarį išpurenama, išberiama 5 kg superfosfato 100 m2.

Prieš sodinant gumbasvogūniai nulukštenami, mirkomi dvi valandas kalio permanganato tirpale (10 g -10 litrų vandens) arba 0,5 val. 0,4 proc. formalino tirpale. Sodinami 5-8 cm gyliu, lengvesnėje žemėje-10 cm. Sausa dirva prieš sodinimą palaistoma. Pasodintų, dar nesudygusių kardelių nereikia laistyti, nes laistant susiplūkia dirva, susidaro plutelė, kuri nepraleidžia oro ir šaknys prastai auga.

Raganių sodinimas. Raganes geriausia sodinti gegužės pradžioje. Duobė iškasama 60×60 cm, pripilama perpuvusio mėšlo, puveningos žemės, pridedama 100 g superfosfato. Sodinama 15 cm gyliu. Tokiame gylyje augalų šaknys vasarą neperkaista, o žiemą neiššąla.

Jurginų sodinimas. Jurginai sodinami gegužės pirmoje pusėje. Dirva patiesiama perpuvusiu mėšlu (6 kg/m2). Pavasarį tręšti šviežiu mėšlu nepatartina, nes jurginai išaugs į lapus, silpnai žydės.

Pradėję augti jurginai tręšiami papildomai 3-4 kartus kas 10 dienų pakaitomis srutomis ir mineralinių trąšų mišiniu. Neturint srutų, galima laistyti amonio salietros tirpalu (25 g-10 litrų vandens). Pradėję žydėti jurginai azoto trąšomis netręšiami.

Gegužės mėnesį dar nevėlu įrengti gėlyno veją-gazoną.

Kardelių sodinimas. Gegužės pradžioje kardeliai ruošiami vėlyvam pražydinimui. Nuo gegužės pradžios jie laikomi 2- 4°C temperatūroje, 70 proc. drėgnumo ore, šaltuose sandėliuose arba šaldytuve. Likus 3 savaitėms iki sodinimo, apdorojami termiškai. Nuvalomi lukštai, sudedami viena eile į medines dėžutes su reto vielos tinklo dugnu, daigais į viršų. Taip sudėti jie laikomi šviesioje, šiltoje vietoje (28-33°C, oro drėgnumas 60 proc). Šiltoje ir sausoje aplinkoje gumbasvogūnių pumpurai per 3-4 savaites paauga iki 5 cm. Šaknys sausoje aplinkoje silpnai vystosi, taigi sodinant nenutrūksta, pasodinti gumbasvogūniai greitai įsišaknija. Pažeidus, nulaužus šaknis, augalai skursta. Sodinama liepos mėnesio pradžioje.

Vynuogių priežiūra gegužės mėnesį

Gegužės pradžia – vidurys – geriausias laikas sodinti naujus vynmedžių sodinukus (kai dirvožemio temperatūra apie 40 cm gylyje pasiekia +10 +12°C). Nepamirškite pasodintų sodinukų palaistyti kas 1-2 savaites, priklausomai nuo kritulių kiekio.

Pavasaris įsibėgėjo. Šiuo metu sprogsta pumpurai ir prasideda intensyvus ūglių augimas.

Jei pasitaiko pavasarinių šalnų ir yra galimybės, uždenkite nakčiai agroplėvele ar kita medžiaga. Jei dar vynmedžio šakų nepririšote prie špalerio vielų padarykite tai dabar. Pririšus šakas galima supurenti žemę aplink vynmedžius. • Pradėjus augti ūgliams išlaužomi nereikalingi ūgliai (vilkaūgliai, tankinantys formą ūgliai).

ŪkioKlubas.lt, parengta pagal