ES institucijos pripažįsta Baltijos šalių išskirtinumą dėl tiesioginių išmokų

Baltijos šalys, vienintelės ES, savo žemės ūkį turėjo perorientuoti iš sovietinių kolūkių į laisva rinka pagrįstą sistemą. Dėl tokių kardinalių pertvarkų 1997-1998 m., kurie pasirinkti kaip referencinis laikotarpis, Baltijos šalių žemės ūkio gamyba buvo smarkiai kritusi, neatitiko tikrųjų šių šalių pajėgumų. Tai nulėmė, kad remiantis šių krizinių metų rodikliais Baltijos šalims buvo paskirtos labai mažos tiesioginės išmokos, kurios neleidžia ūkininkams sėkmingai konkuruoti bendroje rinkoje, pritraukti darbuotojų į žemės ūkio sektorių. Tiesioginių išmokų menkumas – viena iš didelės emigracijos iš Baltijos šalių kaimo vietovių ir sąstingio kaimiškuose regionuose priežasčių.

Baltijos šalys jau susitaikė su dviem pereinamaisiais laikotarpiais – nuo jų įstojimo iki 2007-2013 m. finansinio laikotarpio pabaigos, tačiau 2011 m. pristatyti Europos Komisijos teisiniai pasiūlymai dėl BŽŪP po 2013 m. Lietuvos, Latvijos ir Estijos ūkininkus smarkiai nuvylė – tiesioginės išmokos ir toliau nebus suvienodintos, o jų didėjimas mažiausiai gaunančioms šalims – nežymus. Baltijos šalių žemdirbiškos organizacijos, tarp jų ir LR žemės ūkio rūmai, dėjo didžiules pastangas tam, kad jų poziciją išgirstų ES institucijos ir organizacijos. Organizacijų darbas atsipirko – Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, Regionų komitetas ir skėtinė organizacija Copa-Cogeca į savo nuomones įtraukė punktą dėl Baltijos šalių išskirtinumo.

Pirmoji savo nuomonę apie teisinius pasiūlymus pareiškė Copa-Cogeca, skėtinė Europos žemdirbių ir kooperatyvų organizacija. Jos nuomone, dėl Komisijos pasiūlymų turėtų būti deramasi toliau, kadangi tiesioginių išmokų lygis keliose valstybėse narėse, ypač Baltijos šalyse, yra daug mažesnis nei ES vidurkis. Copa-Cogeca taip pat pabrėžė, kad turi būti užtikrinamas sąžiningas elgesys su visais ūkininkais.

Iš oficialiųjų ES institucijų pirmasis į Baltijos šalių padėtį dėmesį atkreipė Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, kurio nuomonėje pažymima, kad reikia išvengti tolesnių konkurencijos iškraipymų, kurie kai kuriose valstybėse narėse, o ypač Baltijos šalyse, sukelia socialines problemas ne tik ūkininkams, bet ir visai visuomenei. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas rekomenduoja perskirstyti pirmąjį BŽŪP ramstį taip, kad būtų užtikrinta, jog visų šalių tiesioginės išmokos finansinio laikotarpio pabaigoje būtų ne mažesnės nei 90 proc. ES vidurkio.

Išskirtinį dėmesį Baltijos šalims parodė ir Regionų komitetas, kurio nuomonėje pabrėžta, jog Europos Komisijos siūlomas paramos perskirstymas yra nesąžiningas naujųjų valstybių narių ir ypač Baltijos šalių atžvilgiu. Komitetas išreiškia apgailestavimą, jog Komisija nenustatė galutinio termino visiškai valstybių narių sanglaudai.

Žemės ūkio rūmų pirmininkas džiaugiasi tokiomis iš Briuselio ateinančiomis naujienomis. “Mes jau seniai sakome, kad Baltijos šalių ūkininkų diskriminacija nebegali tęstis. Puiku, kad pagaliau tai supranta ir Europos institucijos. Tikimės, kad Europos Komisija ir Parlamentas išgirs šių organizacijų nuomones ir Baltijos šalių ūkininkai galės nebebijoti dėl savo ateities” – kalbėjo A.Stančikas.