BŽŪP vizija ir ateitis

Anot Komisaro, tiesioginės išmokos bus paskirstytos sąžiningiau tiek tarp ES valstybių narių, tiek tarp šalių regionų ir ūkininkų. Perskirsčius BŽŪP biudžetą iki 2019 m. jokia valstybė narė negaus mažiau kaip 75 proc. ES išmokų vidurkio. Sumažės ūkių gaunamos paramos skirtumai: išmoka už hektarą negalės būti mažesnė kaip 60 proc. išmokų vidurkio, išmokėtų iki 2019 metų toje pačioje teritorijoje. Dėl išmokų „lubų" valstybėms palikta apsispręsti pačioms. Visgi ūkiai, kurie gaus daugiau kaip 150 tūkst. eurų per metus, privalės 5 proc. paramos atiduoti BŽŪP antram ramsčiui, t. y. kaimo plėtrai. Valstybėse narėse bus galima suteikti daugiau pagalbos „pirmiesiems ūkio hektarams" (30 ha), palaikant mažus ir vidutinius ūkius. VIPS mechanizmas (vienkartinė išmoka už hektarą) naujosiose valstybėse narėse galės būti išlaikytas iki 2020 m.

Taip pat susitarta, jog parama pajamoms galės naudotis tik ekonomiškai aktyvūs ūkininkai. Bus remiami ir jaunieji ūkininkai: jiems bus mokamas 25 proc. paramos dydžio priedas pirmuosius penkerius metus. Šis priedas bus taikomas visose ES valstybėse narėse, parama orientuojama į mažesnius ūkius.

Valstybės narės taip pat galės teikti didesnę paramą mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse. Su gamyba susietoji parama bus teikiama tik ribotam sąrašui produkcijos, numatant 2 proc. susietųjų išmokų voko paramą baltyminiams augalams.

Susitarta ir dėl naujų paramos priemonių ūkininkams, kurios stiprins jų pozicijas maisto grandinėje: profesinių ir tarpšakinių tam tikrų sektorių (pieno, jautienos, alyvuogių aliejus, grūdinių augalų) organizacijų rėmimo. Organizacijos galės savo narių vardu derėtis dėl produkcijos pirkimo-pardavimo sutarčių ir tokiu būdu garantuoti didesnes pajamas.

2017 m. bus panaikintos cukraus kvotos, tačiau tuo pačiu bus kuriama privalomų sutarčių ir susitarimų sistema.

Kiekviena valstybė narė, kiekviena teritorija ir kiekvienas ūkininkas turės prisidėti prie tvaraus vystymosi ir klimato kaitos poveikio mažinimo. 2014-2020 m. numatyta skirti daugiau kaip 100 milijardų eurų paramą ūkiams, kurie dalyvaus dirvožemio ir vandens kokybės gerinimo, biologinės įvairovės išsaugojimo ir klimato kaitos mažinimo priemonėse.

30 proc. tiesioginių išmokų bus susietos su trimis aplinkai naudingomis žemės ūkio veiklomis (žalinimas): pasėlių įvairinimu, daugiamečių pievų (ganyklų) išlaikymu ir ekologiniu požiūriu svarbių vietovių išskyrimu (iš pradžių 5 proc., vėliau - 7 proc. ploto). Tuo tarpu bent 30 proc. kaimo plėtros programos lėšų turės būti skiriama agrarinės aplinkosaugos priemonėms, paramai ekologiniam ūkininkavimui ar aplinkai naudingų investicijų ar novatoriškų priemonių projektams.

Taip pat teigiama, jog bus du kartus padidinta finansinė parama moksliniams tyrimams, inovacijoms ir žinių mainams, o kaimo plėtros programos bus geriau koordinuojamos su kitais Europos fondais. Sektorinį požiūrį pakeis kitas, lankstesnis metodas, kuris remsis nacionalinėmis ar regioninėmis strategijomis. Valstybės narės taip pat galės supaprastinta tvarka teikti paramą smulkiesiems ūkininkams: iki 10 proc. tiesioginių išmokų voko bus galima skirti supaprastintoms išmokoms, orientuotoms į mažesnius kaip 5 ha ūkius, kurios gali sudaryti nuo 500 iki 1250 eurų per metus.

Visi reformos elementai bus taikomi nuo 2014 m. sausio 1 d., išskyrus naują tiesioginių išmokų struktūrą (išmokos už agroaplinkosaugą, papildoma pagalba jauniesiems ūkininkams, ir t. t.), kuri įsigalios nuo 2015 metų.

ES Komisarui išvykus, prezidiumo posėdžių metu buvo svarstomi kiti klausimai, pavyzdžiui, nesąžininga prekybos praktika maisto grandinėje. „Dedicated Research“ atstovas Marc Dumoulin pristatė apklausos dėl nesąžiningos prekybos praktikos maisto grandinėje rezultatus. Šie rezultatai rodo, kad Europos Sąjungoje didžioji dalis ūkininkų, žemės ūkio kooperatyvų bei perdirbėjų susiduria su nesąžininga prekybos praktika iš mažmenininkų pusės, jiems primetamos tokios prievolės, kaip sumokėti už produkto reklamą, mažmenininkai vienašališkai įtraukia diskriminuojančius punktus į raštiškus prekybinius susitarimus, o kiti svarbūs punktai sąmoningai neįtraukiami. Anot apklausos respondentų, per pastaruosius 10 metų situacija dėl nesąžiningos prekybos praktikos tik pablogėjo, arba išliko nepakitusi. Vos keli procentai respondentų manė, kad ES ir šalies įstatymais pavyksta pažaboti nesąžiningą prekybos praktiką maisto grandinėje.

Be to, prezidiumo posėdžių metu buvo svarstomas ES ūkininkų indėlis sprendžiant opią maisto švaistymo problemą. Copa-Cogeca pabrėžė, jog ūkininkai ir žemės ūkio kooperatyvai imasi priemonių, siekdami mažinti maisto švaistymą ir vengti maisto gedimo ar bereikalingos maisto gamybos. Copa-Cogeca remia bendrus veiksmus su kitomis suinteresuotomis šalimis, siekiant pakeisti elgseną maisto grandinėje nuo pirminių gamintojų iki vartotojų ir sumažinti maisto nuostolius bei maisto švaistymą.

Copa-Cogeca generalinis sekretorius Pekka Pesonen pabrėžė: „Copa-Cogeca labai stengiasi prisidėti prie maisto nuostolių mažinimo. Ūkininkai neišmeta produktų, kurie dar yra vertingi. Produktai, kurių nepavyksta parduoti, naudojami perdirbimo pramonėje, pašarams, arba juos galima grąžinti į dirvožemį ir pagerinti jo organinės medžiagos kiekį. Vietoje to, kad būtų išmetami, žemės ūkio šalutinius produktus galima panaudoti biodujų gamybai ir kitoms bio pramonės šakoms – tokiu būdu ūkininkai įgyja naujas rinkas savo produktams. Šalutinius produktus taip pat galima naudoti perdirbimui ir pašarams. Ūkininkai susiduria su didžiuliais iššūkiais, tokiais, kaip augantis rinkos liberalizavimas, ryškus kainų nestabilumas ir augančios žaliavų kainos. Rinkos kainos vos padengia ūkininkų kaštus, tai reiškia, kad Europos Sąjungos ūkininkai privalo optimizuoti išteklių valdymą savo ūkiuose. Ši patirtis rodo, kad ES ūkininkai ir žemės ūkio kooperatyvai jau žymiai prisideda prie maisto švaistymo problemos mažinimo įvairiuose lygmenyse. Jokios priemonės negali kelti grėsmės aukštiems ES maisto saugos standartams.

Ūkininkų ir žemės ūkio kooperatyvų organizacijos taip pat dalyvauja įvairiose akcijose, kuriomis siekiama geriau valdyti maisto srautus tiek lauko, tiek ūkio lygmenyse bei pirminio maisto perdirbimo sektoriuje, vengiant maisto švaistymo.

Be to, COPA-COGECA prezidiumo posėdžių metu diskutuota apie tai, jog Europos Komisija siekia stipriai mažinti biudžetą konsultacinėse grupėse dalyvaujantiems ekspertams. Ateityje COPA-COGECA ketina skirti vietas konsultacinėse grupėse dalyvaujantiems ekspertams rinkimų būdu.

Šiuose prezidiumo posėdžiuose taip pat daug diskutuota apie rugsėjo mėn. vyksiančius COPA prezidento ir viceprezidentų rinkimus. COPA organizacijų narių vadovai pakviesti įvertinti galimybę kelti kandidatūras į minėtas pozicijas.

Be to, į COPA-COGECA pilnateisių narių teisėmis įstojo Rumunijos žemdirbių organizacija „Pro Agro“, o partnerių teisėmis COPA-COGECA bendradarbiaus su Gruzijos ūkininkų asociacija. Tarp Prezidiumo posėdžių LR ŽŪR atstovai neformaliai susitiko su Rumunijos „Pro Agro“ vadovais ir diskutavo apie tolimesnio bendradarbiavimo galimybes. Be to,

Tarp prezidiumo posėdžių įvyko neformalus ŽŪR atstovų susitikimas su Rumunijos, Vengrijos, Lenkijos, Slovakijos, Latvijos atstovais dėl galimybės pratęsti draudimą kitų ES šalių piliečiams įsigyti žemės ūkio paskirties žemę, kol tiesioginės išmokos visose ES šalyse susivienodins. Vengrijos atstovai pasidalino patirtimi bei šiuo metu Vengrijoje tvirtinamu įstatymu dėl žemės ūkio paskirties žemės pardavimo. Susitarta toliau aktyviai bendradarbiauti šiuo klausimu bei nutarta dėl konkrečių bendrų veiksmų, kurių būtina skubiai imtis.

ŽŪR informacija