KOLORADO VABALAI (Leptinotarsa decemlineata)

Šį lapgraužių šeimos kenkėją – dryžuotą iki 1 cm ilgio vabalą ir jo lervas, kurios iš pradžių būna ryškiai raudonas, o vėliau nusidažo oranžine spalva, pažįsta visi bulvių augintojai. Kolorado vabalai žiemoja dirvoje, daugiausia bulvių augimvietėse, o į paviršių išlenda ir ima skraidyti gegužės – birželio mėn. Kiaušinėlius deda kitoje lapų pusėje, jie būna ovalūs, šviesiai oranžinės spalvos. Ypač jų gausu po šiltų žiemų. Manoma, kad kita jų gausaus plitimo priežastis yra migracija, kai oro srautai atneša šiuos kenkėjus iš pietų. 2007 metais kolorado vabalų suaugėlių jau buvo pastebėta gegužės 10 dieną, šiais metais - gegužės 20 d. Kolorado vabalai šilumamėgiai vabzdžiai, jie vystosi ne žemesnėje kaip 11,5 laipsnių temperatūroje, o vyraujant vėsesniam orui, jų kiaušinėliai ar lervos tampa neaktyvūs arba žūsta.  Kolorado vabalams plisti pasėliuose ir migruoti dideliu atstumu labai palankūs sausi ir karšti orai, kai temperatūra pakyla iki 25-27 laipsnių šilumos. Suaugėliai vabalai ieško dygstančių bulvių ir ėda jų lapus, palikdami vien gyslas. Jeigu vabalų daug, jie gali sunaikinti visą bulvių lapiją. Tačiau paprastai jie didesnės žalos nepadaro, tik poruojasi ir deda kiaušinėlius. Viena patelė gali sudėti iki 500 kiaušinėlių. Po šių metų šiltos žiemos kolorado vabalų gali būti gausiai. Jeigu atsakingi profesionalūs augintojai sodino insekticidiniu beicu apdorotą sėklą, bulvės iš dalies bus apsaugotos nuo ankstyvo kolorado vabalų antplūdžio. Nebeicuotas bulves galima bandyti gelbėti išpurškiant ant jų didžiausią registruotą insekticido normą. Tačiau ši priemonė nėra itin veiksminga, kadangi suaugėliai mažiau jautrūs insekticidams nei jų lervos, be to, ieškodami maisto, vabalai migruoja, todėl į pasėlius gali atskristi vis naujų žaladarių. Svarbu nepraleisti kolorado lervų ritimosi momento. Jeigu vyrauja karšti orai, išsiritusios kolorado vabalų lervos labai greitai vystosi. Lervos, priklausomai nuo temperatūros, išsirita po 10-15 dienų. Bulvių pasėlius reikia nuolat stebėti: kai lervų kiekis pasėlyje pasiekia žalingumo ribą(10 proc.) apniktų kerų, ant kurių randama vidutiniškai 10 lervų, būtina naudoti vieną iš insekticidų. Bulvėms labiau kenkia jaunesnės (II – III ūgio) lervos. Pirmiems apdorojimams tinkamesni sisteminio arba sisteminio – kontaktinio veikimo insekticidai **aktara 0,05-0,07 kg/ha(4-8 g/10 arų(0,008-0,02 proc. tirpalas), *mospilanas 0,05-0,07 l/ha, *proteus 0,5-0,75 l/ha. Reikalui esant galima  papildomai naudoti registruotus kontaktinio veikimo insekticidus: *buldoką 0,15-0,25 l/ha, *ciperkilą 0,1 l/ha, *decį mega 0,1-1,15 l/ha, **fastaką 0,2 l/ha(4 ml/10 l vandens), *fury 0,07-0,1 l/ha, *karate zeon 0,1 l/ha, **mavriką F2 0,1 l/ha(1 ml/10 l vandens). Insekticidai aktara ir proteus – registruoti bulvių apsaugai nuo amarų. Sisteminio veikimo produktai augalus saugo iki 14, kontaktiniai – iki 7 dienų. Kai bulvės insekticidais purškiamos kelis kartus, rekomenduojama kiekvieną kartą naudoti vis kitą insekticidą. Priešingu atveju didėja kenkėjų atsparumo rizika ir tas insekticidas tampa neveiksmingas. Kad nuo koloradų vabalų invazijos apsaugotų bulves savo daržuose auginantys augintojai, būtina juos naikinti visomis įmanomomis priemonėmis: rinkti suaugėlius vabalus, naikinti kiaušinėlius ir lervas. Bulvėms dygstant, suaugėlius galima privilioti masalu – supjaustytus bulvių gumbus arba bulvių lupenas išdėlioti netoli bulvių vagų. Suradę bulvių masalą, vabalai ne tik  maitinasi, bet ir kiaušinėlius deda ant jų. Šias kolorado vabalų apniktas masalo krūveles reikia sunaikinti. Svarbu nepamiršti, kad bulvių gumbus maistui galima naudoti tik tada, kai nuo paskutinio purškimo praeina kiekvienai veikliajai medžiagai nustatytas terminas, kuris yra nurodytas augalų apsaugos produkto NAUDOJIMO INSTRUKCIJOJE, KURIĄ BŪTINA PARSKAITYTI PRIEŠ PRODUKTO NAUDOJIMĄ, KAD IŠVENGTUME GALIMOS RIZIKOS APLINKAI IR ŽMONIŲ SVEIKATAI. Ruošiantis apdoroti pasėlius augalų apsaugos produktais ( toliau AAP), ne vėliau kaip prieš dvi dienas apie tai būtina raštu pranešti asmenims, kurie turi bičių 1 km atstumu nuo purškiamo ploto. Saugant bites, produktus geriausia naudoti vakare. Draudžiama augalus purkšti jų žydėjimo metu ( išskyrus tais AAP, kurie nekenkia bitėms). Purškiant sekti, kad purškiamo tirpalo dulksna nepatektų ant gretimo lauko ar sodybų. Karštuoju metų laiku purškimo darbus rekomenduojama atlikti ryte arba vakare. *    - produktai registruoti profesionaliam naudojimui

Augalų apsaugos skyriaus vyr. specialistė	Janina Gošovskienė