Ieškai sėkmės – griebk jautį už ragų

„Baltijos lankų jautienos“ projektas

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos bei 5 pieno kooperatyvų atstovai 2011 m. pabaigoje įkūrė kooperatinę bendrovę „Baltic Cattle“, orientuotą į užsienio šalių erdvę. Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos direktorius ir kooperatyvo valdybos narys Darius Dzekčiorius sako, kad vienas iš jų vykdomų veiklų – bendradarbiavimo sutartis su Šveicarijos bendrove „Vianco“ dėl tarptautinio projekto „Baltijos lankų jautiena“ įgyvendinimo ir produkcijos eksporto į Vakarus galimybių. „Per mėnesį parduodame po 40-50 galvijų skerdenų, kaina –15–20 proc. aukštesnė nei mokama Lietuvoje. Tarptautinis projektas turėtų būti įgyvendinamas iki 2018 m., kol eksportas įsivažiuos, o vėliau jau viskas turėtų vykti ir be užsieniečių pagalbos. Dabar mums dar daug padeda šveicarų kolegos“, – patirtimi dalijosi D. Dzekčiorius. Pasak jo, dėl Rusijos embargo jautienos kainos Lietuvoje labai krito, net 30 proc. Lietuva – viena iš labiausiai nukentėjusių šalių šioje srityje.

Į klausimą, ar kooperatinė bendrovė neketina plėstis, D. Dzekčiorius paaiškino, kad šiuo metu apie tai negalvojama, nes labai trūksta rinkų pieninių galvijų mėsai, kuri anksčiau buvo vežama į Rusiją. Jis sakė pasigendantis rimtesnės valstybės programos, taip pat prekybos  ryšių plėtojimo su kitomis šalimis. „Užsidarė ne tik Rusijos, bet ir Izraelio rinka gyviems veršeliams, dabar gyvus galvijus galima vežti tik į Turkiją, tačiau nesukuriame pridėtinės vertės, būtų geriau vežti perdirbtą produktą“, – aiškino D. Dzekčiorius. Jis sakė manantis, kad didelė paspirtis būtų programa „Veršiena mokykloms“, šios pieninių galvijų mėsos kokybė gera ir kaina, palyginti, nedidelė.

D. Dzekčiorius sakė palankiai sutikęs įstatymo pataisas dėl ritualinio skerdimo. „Dabar daugelis Europos Sąjungos šalių su eksportu orientuojasi į musulmoniškas šalis, tačiau čia dar reikia daugelio institucijų sutelktos veiklos, kad ratas įsisuktų“, – sakė D. Dzekčiorius.

Paslaugų kooperatyvas augina ir gyvulius

„Šilalės agro“ kooperatyvo vadovas Laurynas Knystautas pasakoja, kad jie įsikūrė 2011 m. ir  vienija 6 stambiausius Šilalės rajono ūkininkus, kurie susibūrė bendrai veiklai – teikti įvairias paslaugas ūkininkams – nuo atsarginių dalių, pašarų iki visiško techninio aptarnavimo. „Mūsų nariai yra pieno ūkių atstovai ir vienas mėsinių galvijų augintojas, – pasakoja L. Knystautas. – Turime vieną fermą, kurioje auginame ir penime apie 100 pieninių buliukų ir telyčių. Mūsų ūkininkai turėjo galvijų perteklių, taigi, kad nereikėtų jų išvežti į užsienį, įsirengėme fermą ir ėmėmės bendrai juos auginti Lietuvos rinkai“. Pasak L. Knystauto, nors tai ir nėra pagrindinė kooperatyvo veikla, jau metai, kaip jie ją rūpestingai įgyvendina, jau yra pardavę šiek tiek galvijų.

Kooperatyvas pasinaudojo Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programas parama „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ technikai įsigyti, gavo per 800 tūkst. Lt. „Šilalės agro“ yra įsigijęs pačios įvairiausios technikos už 2 mln. Lt ir teikia paslaugas savo nariams bei kitiems ūkininkams. „Bendrai dirbti paprasčiau, nereikia kiekvienam ūkininkui įsigyti kombaino ar traktoriaus, rūpintis remontu ar atsarginėmis dalimis, viską turime ir viskuo naudojamės bendrai. Mūsų kooperatyvo savitumas tas, kad mes neperkame iš ūkininkų jokios produkcijos“, – pasakoja L. Knystautas. Kooperatyve nuolat dirba 6 žmonės, kurie atlyginimus užsidirba, teikdami paslaugas. Pasak vadovo, nors Rusijos embargas paveikė ir kooperatyvo  veiklą, nes ūkininkai sunkiau atsiskaito už teikiamas paslaugas, o auginamų galvijų supirkimo kainos sumažėjusios, tačiau jie nusiteikę itin optimistiškai ir savo kooperatyvo sėkminga ateitimi nė kiek neabejoja.

Kooperatyvas „Baltoji avis“ bandys naujas auginimo technologijas

Kooperatyvas „Baltoji avis“ dar visiškai jaunas, įregistruotas tik 2013 m. birželį Elektrėnų savivaldybės Lunkiškių kaime. 5 ūkininkai kartu susibūrė net iš Kėdainių ir Marijampolės, kaip sako šio kooperatyvo vadovas Gintautas Migonis, pagal požiūrį į gyvenimą. „Mes dar analizuojame, kokį veiklos modelį pasirinksime. Viena veikla galėtų būti mėsinių galvijų auginimas, kita – mėsinių galvijų penėjimas nuo 1,5 iki 3 metų amžiaus. Kooperatyvą įkūrėme, norėdami išbandyti savitą, kitokią auginimo technologiją. Mūsų veikla – daugiau nišinė,  bet lanksčiai reaguosime į aplinkybes, galbūt ir perdirbsime produkciją. Žmonės vis dar valgo nekokybišką maistą, o mes siūlysime tik labai kokybišką“, – pasakoja G. Migonis. Pasak jo, pasinaudojus Kaimo plėtros programos parama pastatyta naujos technologijos ferma galvijams. Dabar turimoje skerdyklėlėje mokomasi gerai išpjaustyti mėsą. Pasirinkus kurią nors iš dviejų veiklų, kooperatyvas įgaus pagreitį ir užims savo vietą rinkoje.