Žemės ūkio augalų kaitymo tvarka vadinama sėjomainos schema, o laikas, per kurį visos schemoje numatytos kultūros pereina per vieną sėjomainos lauką – sėjomainos rotacija. Kiekvienas į sėjomainos schemą įeinantis augalas, pūdymas arba kelių giminingų augalų, auginamų viename lauke, grupė yra sėjomainos narys. Kad visi augalai minėti sėjomainos schemoje, rastų vietą, kur galėtų būti pasėti, daroma tiek sėjomainos laukų, kiek yra sėjomainos narių.

Sudarant sėjomainos schemą galima numatyti, kad kiekviename lauke kultūriniai augalai keistųsi kasmet arba, kad tas pasikeitimas vyktų periodiškai – kas keleri metai. Kai viename sėjomainos lauke kelerius metus iš eilės sėjami tie patys augalai, vadinama atsėliavimu. Jis gali būti trumpas ir ilgas. Trumpai atsėliuojamus augalus skiriame prie laikinų atsėlių. Jų trukmė 2-3 metai. Jie neardo sėjomainos. Ilgai atsėliuojami augalai yra pastovūs atsėliai arba monokultūros. Tokie pasėliai jau nepriklauso sėjomainai, nes atsėliavimo trukmė viršija įprastinių sėjomainų rotacijas.

Pasėlių struktūra – tai visų ūkyje auginamų vienmečių ir daugiamečių augalų sąrašas, kuriame nurodytas kiekvienos kultūros plotas procentais nuo bendrojo pasėlių ploto. Pasėlio struktūros parinkimas rodo ne tik ūkio gamybos kryptį, bet ir ūkininkavimo intensyumą, todėl yra svarbus ekonomikos rodiklis. Teisingai parinkta pasėlių struktūra sudaro palankias sąlygas gamybai plėtoti, o bloga pasėlių struktūra ūkiui duoda tik nuostolius.

Svarbiausi veiksniai, lemiantys tinkamos pasėlių struktūros parinkimą yra šie:

1. Gamtinės sąlygos (klimatas ir dirvožemis), nes nuo jų labiausiai priklauso žemės ūkio augalų derlingumas. Ignoruojant šį pasėlių struktūros parinkimo veiksnį galima turėti didelių nuostolių.

2. Žemės ūkio produktų reikšmė ir kainos. Jos diktuoja ūkininkavimo kryptį ir pasėlio koncentravimo laipsnį.

3. Žemės ūkio augalų auginimo išlaidos. Jos turi atitikti materialines ir ekonomines galimybes, antraip pasėlių struktūra taps didžiausia rentabilaus ūkininkavimo kliūtimi.

4. Tolygus sezoninių darbų pasiskirstymas per vegetacijos laikotarpį, siekiant išvengti daug darbų tuo pačiu metu.

5. Tinkamu pasėlių plotų santykiu tarp dirvos derlingumą išnaudojančių ir jį atkuriančių augalų palaikomas ir didinamas dirvos derlingumas.

Nustačius, kokia turi būti ūkio pasėlių struktūra, reikia pereiti prie svarbiausio sėjomainos elemento – kultūrų kaitos, arba sėjomainos schemos sudarymo.

Kaitomi kultūriniai augalai turi savo priešsėlį ir posėlį. Priešsėlis – tai anksčiau tame pačiame lauke augusieji kultūriniai augalai, o posėlis – tai būsimi augalai, kurie augs dabartinius nuėmus. Gerai sėjomainos schemai keliami šie reikalavimai:

1) ji turi derintis su pasėlių struktūra.
2) joje turi būti išlaikyta kiekvieno kultūrinio augalo bent minimali į tą pačią vietą leistino grįžimo pertrauka.
3) kiekvienas jos narys turi eiti po kiek galima geresnio priešsėlio.

Iš sėjomainos schemos matyti, kuri dalis viso sėjomainai skirto ploto tenka kiekvienai kultūrai. Tarkime, kad sėjomaina susideda iš 8 sėjomainos narių, iš kurių 4 yra javai. Žinodami, kad vienam sėjomainos nariui tenka 12,5 % visos sėjomainos ploto, javai šiame plote sudarys 50 % (100:8=12,5; 12,5×4=50). Šitaip yra lengva patikrinti, ar sėjomainos schema derinasi su pasirinkta pasėlių struktūra. Esant nesaryšiui tarp pasėlių struktūros ir sėjomainos schemos, pastaroji pataisoma.

Dirvoje gyvenantys augalų kenkėjai ir ligų sukėlėjai yra gerai prisitaikę parazituoti tik tam tikros rūšies arba kelių giminingų rūšių kultūrinius augalus. Jų išsilaikymas dirvoje priklauso nuo to, ar jie turi maitintoją. Jei šie parazitiniai organizmai netenka maitintojo, tai anksčiau ar vėliau žūsta. Jų išsilaikymo dirvoje trukmė nėra vienoda. Sudarinėjant sėjomainų schemas, reikėtų laikytis tokios trumpiausios augalų auginimo pertraukos: žieminiams ir vasariniams kviečiams – 2 m., žieminiams rugiams – 0-1 m, miežiams – 0 m., miežiams po jų atsėlio – 1-2 m., avižoms – 3 m., žirniams – 4 m., vikiams – 3 m., pašarinėms pupoms  – 3 m., geltonžiedžiams lubinams – 3 m., linams – 4 m., cukriniams ir pašariniams runkeliams – 0 m., cukriniams ir pašariniams runkeliams po jų atsėlio – 3-4 m., bulvėms sėklai – 3-4 m., bulvėms maistui, pašarui ir pramonei – 0 m., bulvėms po atsėlio – 3-4 m., kukurūzams – 0 m., kukurūzams po jų atsėlio – 1 m., raudoniesiems dobilams – 4 m., baltiesiems ir rausviesiems dobilams – 2 m., mėlynžiedėms liucernoms – 4 m., geltonžiedėms liucernoms – 3 m., paprastiesiems gargždeniams ­– 3 m., pašariniams motiejukams – 2 m., tikriesiems eraičinams – 2 m., vikių ir avižų mišiniui žaliajam pašarui – 0-1 m.

Kultūriniai augalai pagal daromą įtaką dirvai skirstomi į kaupiamuosius, varpinius javus, ankštinius javus, daugiametes žoles.

Šiuos nevienodos priešsėlinės vertės augalus galima suskirstyti į 2 grupes: vieni – dirvos derlingumą išnaudoja, bet prie jo padidinimo neprisideda, antri – dirvos derlingumą atkuria, palaiko ir didina. Prie pirmųjų priskirtini linai ir varpiniai javai, prie antrųjų – kaupiamieji, ankštiniai javai, daugiametės žolės. Kad visi žemės ūkio augalai sėjomainos schemoje išsidėstytų po gerų priešsėlių, reikia, kad dirvos derlingumą mažinantys augalai būtų keičiami dirvos derlingumą didinančiais augalais. Šitokie kultūrinių augalų deriniai vadinami sėjomainos grandimis. Taigi sėjomainos grandis yra ne atsitiktinis, o objektyvus dalykas. Ji turi prasidėti pūdymais, ankštiniais javais, kaupiamaisiais, daugiametėmis žolėmis ir baigtis varpiniais javais arba linais.

Narių skaičius grandyje daugiausia priklauso nuo derlingumą didinančių augalų daromos įtakos dirvai. Jei ta įtaka didelė ir ilgai trunkanti, grandyje galima turėti daugiau derlingumą išnaudojančių kultūrų. Dirvos derlingumą didinančių augalų įtakai mažėjant, trumpėja derlingumą išnaudojančių augalų auginimo laikotarpis. Sėjomainos grandis tikslinga vadinti pagal dirvos derlingumą atkuriančius ir didinančius narius. Tad galima skirti:

• žolinę grandį, kuri prasideda pirmųjų naudojimo metų daugiametėmis žolėmis;
• ankštinę grandį, kur prasideda su ankštiniais javais grūdams arba žaliajai masei;
• kaupiamąją grandį, prasidedančią šakniavaisiais, bulvėmis, kukurūzais ar kitokiais kaupiamaisiais;
• sideralinę grandį, kuri prasideda augalais, skirtais žaliajai trąšai;
• mišriąją grandį. Į jos sudėtį įeina keli dirvą gerinantys kultūriniai augalai, bet priklausantys skirtingoms biologinėms grupėms, pavyzdžiui, daugiametės žolės ir bulvės, pupos ir cukriniai runkeliai.

Kadangi dirvos derlingumą išnaudojantys augalai gali būti žieminiai ir vasariniai, tai, ką sėti po dirvos derlingumą atkuriančių narų, priklauso nuo pastarųjų derliaus nuėmimo laiko. Pavyzdžiui, ankštinėje grandyje, kur dirvos derlingumą didinantis narys yra vikių ir avižų mišinys, jei jis bus panaudotas žaliajai masei, – galima sėti žiemkenčius, o jei grūdams – tik vasarojų. Dirvožemio derlingumą galima palaikyti ir tarpinių pasėlių augalais .

Sėjomainų pavyzdžiai

I-1

Kaupiamieji – jų įtaka posėliui daugiausia pasireiškia nesunaudotomis organinių trąšų maisto medžiagomis ir apvalytu nuo daugiamečių piktžolių armeniu. Pačių kaupiamųjų augalų šaknynas nėra didelis ir nelabai gali prisidėti prie humuso gausinimo. Tačiau pakartotinis tarpueilių dirbimas labai eikvoja dirvos humuso ir azoto išteklius, blogina dirvos struktūrą. Ypač ardoma struktūra rudens derliaus dorojimo darbų metu, kai šlapią dirvą stipriai slegia mašinos ir transporto priemonės.

I-2

Varpiniai javai mažiau už kaupiamuosius prisideda prie humuso ardymo, bet palieka dirvoje didesnį kiekį organinių liekanų negu kaupiamieji. Varpinių javų liekanos – šaknys ir ražienos – prastos kokybės: mažai azotinių junginių, daug lignino ir celiuliozės. Todėl jų iš dirvos paimamas azoto kiekis labai viršija paliekamo azoto kiekį ir vien varpiniais javais negalima išlaikyti dirvos humuso išteklių nesumažėjusių. Be to, po varpinių javų dirva yra smarkiai užteršta piktžolių sėklomis.

I-3

Ankštiniai javai, neeikvodami dirvos azoto atsargų, praturtina ją gumbelinių bakterijų azotu. Taip pat kai kurie ankštiniai (žirniai, lubinai) pasižymi labai aktyviu šaknynu, kuris daug geriau už kitus žemės ūkio augalus pasisavina fosforą iš netirpių junginių. Tačiau organinių liekanų po ankštinių dirvoje palieka nedaug. Taigi ankštiniai javai pagerina dirvą tik trumpam laikui. Išretėjus pasėliams, suvešėja piktžolės, kurių sėklos užteršia dirvą. Tie ankštiniai javai, kurie nuimami žaliajam pašarui, paprastai palieka švaresnę dirvą už auginamus grūdams. Kur kas didesnę įtaką dirvos derlingumui daro ankštiniai javai, aparti kaip žalioji trąša. Šiuo atveju į dirvą patenka daug organinės medžiagos, kurioje gausu azoto. Taip pat į dirvą nepatenka naujų piktžolių sėklų, nes jos nespėja pribręsti iki sideracinių augalų aparimo.

I-4

Daugiametės žolės iš visų kultūrų daugiausia palieka dirvoje organinės medžiagos: šaknų, ražienų, lapų. Kadangi svarbiausios daugiametės žolės yra ankštiniai augalai, tai daugiamečių žolių liekanose yra daug azoto. Augant daugiametėms žolėms nereikia dirbti žemės. Dėl to dirvos organinė medžiaga ir po pjūtinės liekanos irsta kur kas lėčiau negu vienmečių augalų laukuose. Tai sudaro palankias sąlygas dirvos organinei medžiagai kauptis. Ankštinės daugiametės žolės pasižymi vertingomis fitosanitarinėmis savybėmis: sumažina dirvos apsikrėtimą bulvinių ir runkelinių nematodų cistomis, naikina ofiobolozės, cerkosporeliozės, helmintosporiozės, fuzariozės pradus. Daugiametės pašarinės žolės neleidžia vienmetėms piktžolėms plisti, nes iki jų pjūties piktžolės nespėja subrandinti ir išbarstyti sėklų. Užtat nedirbamoje žemėje daugiametės piktžolės, ypač varputis, turi labai palankias sąlygas daugintis. Daugiau negu vienerius metus laikomose daugiametėse žolėse visuomet gausu varpučio. Ypač piktžolėtos būna sėklinės daugiametės žolės.

I-5

Žolinė grandis. Ilgiausiai trunkančia įtaka dirvai pasižymi daugiametės žolės – raudonųjų dobilų ir motiejukų mišinys. Iš jų dar išsiskiria liucernos. Tačiau, priklausomai nuo įvairių aplinkybių, šios įtakos trukmė gali ilgėti ar trumpėti. Jei po daugiamečių žolių numatoma sėti žiemkenčius, tada jiems dirvą reikia pradėti ruošti vidurvasarį, kai pačios geriausios sąlygos organinėms medžiagoms irti. Aišku, kad šiuo laiku žemę suarus, daugiamečių žolių sukauptos dirvoje organinės atsargos greičiau išsibaigs ir dirvą gerinančios įtakos trukmė sumažės. Taigi žolinėje grandyje, kur po daugiamečių eina žiemkenčiai, bus galima sėti paeiliui tik dvi varpines kultūras. Tuo tarpu, jei po daugiamečių žolių auginamas vasarojus ir dirvą jam pradėta ruošti rudenį, tokio  daugiamečių žolių lauko organinės medžiagos atsargos leis išauginti vieną po kitos varpinių javų kultūras. Todėl, žolinėje grandyje gali būti net 5 nariai.

I-6

Ankštinėje grandyje dirvos derlingumas padidėja nedaug ir tik trumpam laikui. Todėl ji turi susidėti iš vieno ankštinio ir vieno varpinio augalo.

I-7

Kaupiamojoje grandyje padidėjusio dirvos derlingumo trukmė priklauso nuo dviejų veiksnių: kokiu kiekiu organinių trąšų žemė patręšta ir koks yra dirvos sukultūrinimo laipsnis. Aišku, juo daugiau organinės medžiagos mėšlo, srutų, kompostų, ar kitokiu pavidalu dirva gauna, tuo ilgiau išsilaiko jos padidėjęs derlingumas. Tačiau ne vien organinės trąšos riboja padidėjusio dirvos derlingumo trukmę. Kitas veiksnys – dirvos sukultūrinimo laipsnis. Sukultūrintoje dirvoje organinių trąšų poveikis trumpesnis, nesukultūrintoje – ilgesnis. Dėl to varpiniai javai pirmuoju atveju auginami 1-2 kartus iš eilės, antruoju iki 2-3 kartų. Taigi, norint sėjomaina palaikyti aukštą dirvos sukultūrinimo lygį, reikia dažniau keisti dirvos derlingumą išnaudojančius gerinančiais.

I-8

Sideracinė grandis. Be jos sunku būtų įsivaizduoti ekologinį ūkininkavimą. Galimi keletas pavyzdžiai:

• lubinai žaliai trąšai – žieminiai rugiai;
• žieminiai rapsai žaliai trąšai – bulvės ar kiti kaupiamieji augalai;
• žieminių rugių ir žieminių vikių mišinys žaliai trąšai – bulvės ar kiti kaupiamieji augalai.

I-9

Gali būti, kad sideraliniai augalai įsiterpia į kitą grandį, pavyzdžiui:

• žirniai – žieminiai kviečiai, o po jų – žieminiai rapsai žaliai trąšai – miežiai. Tai jau mišri grandis, kurios viena pusė ankštinė, o kita sideralinė.
• žirniai – žieminiai rugiai su seradelės įsėliu žaliai trąšai – miežiai;
• ankstyvosios bulvės, o po jų – aliejiniai ridikai žaliai trąšai – žieminiai rugiai su dobilų įsėliu žaliai trąšai – vasarojus.

Reikėtų pastebėti, kad taikant pastarąją grandį, ankstyvas bulves turėtume suskubti nukasti liepos pirmomis dienomis ir tuoj pat pasėti aliejinius ridikus. Rugpjūčio gale, pražydėjusius aliejinius ridikus, įterpiame į dirvą, o apie rugsėjo 1-15 dieną pasėjame žieminius rugius. Pavasarį į rugius įsėjame dobilus žaliai trąšai.

Ekologiniuose ūkiuose, kaip niekur kitur, populiari pūdyminė grandis. Pavyzdžiui, juodasis pūdymas – įvairūs daržo augalai – miežiai ar kiti vasariniai javai.

Juodasis pūdymas dažnai sutinkamas ekologiniuose ūkiuose, kurie specializuojasi daržovių, vaistažolių auginime. Tai racionali piktžolių atsikratymo priemonė.

Tie ūkiai, kurie lengvai susidorojo su piktžolėmis, vietoje juodojo pūdymo gali praktikuoti taip vadinamą užimtąjį pūdymą. Paprastai pūdyme auginami trumpos vegetacijos augalai, po kurių dar lieka laiko kelis kartus įdirbti žemę ir sunaikinti nemažai piktžolių.

Kai sėjomainos schema sudaryta, reikia pereiti prie ariamos žemės paskirstymo sėjomainoms. Žemė pagal poreikį suskirstoma į sėjomaininius laukus, kiekvienas sėjomaininis laukas turi turėti patogią darbui konfigūraciją.

Atsižvelgiant į dirvožemio bei gamtines sąlygas ūkio specializacija gali būti įvairi: gyvulininkystės ūkis, augalininkystės ūkis, gyvulininkystės – augalininkystės ūkis, daržininkystės ar vaistažolininkystės ūkis. Šias įvairias šakas galima derinti tarpusavyje. Lengviausia ūkininkauti, kai yra augalininkystės – gyvulininkystės ūkis, o įgijus patirties galima ir labiau specializuotis.

I-10

Lietuvos mokslininkų siūlomos sėjomainos ekologiniams ūkiams

Sėjomainos gyvulininkystės ūkiams
1. Miežiai+įsėlis	1. Javai+įsėlis
2. Daug. žolės	2. Daug. žolės
3. Daug. žolės	3. Daug. žolės
4. Kaupiamieji augalai	4. Daug. žolės
5. Mišinys žaliajai pašarui

Sėjomainos augalininkystės ūkiams
1. Žirniai	1. Miežiai+įsėlis	1. Miežiai
2. Rugiai	2. Ankštinės žolės sėklai	2. Sideracinis pūdymas
3. Miežiai+tarp. augalai	3. Ankštinės žolės trąšai	3. Bulvės
4. Miežiai+įsėlis	4. Rugiai	4. Miežiai
5. Ankštinės žolės sėklai	5. Grikiai	5. Grikiai
6. Ankštinės žolės trąšai	6. Avižos	6. Rugiai
7. Grikiai		7. Lubinai

Daržo sėjomaina	Bityno sėjomaina
1. Vienametės žolės		1. Facelijos su balt. barkūnų įsėliu
2. Rugiai		2. Balt. barkūnai
3. Agurkai (rugių kulisuose)		3. Rugiai su balt. arba raud. dobilų įsėliu
4. Burokėliai		4. Balt. arba raud. dobilai
5. Morkos		5. Agurklės, baltosios garstyčios
6. Vienametės žolės		6. Balt. garstyčios, agurklės
7. Kopūstai
8. Kopūstai
9. Žalumyninės daržovės

Austrijoje ir Vokietijoje ekologiniuose ūkiuose naudojamos sėjomainos

Augalininkystės – gyvulininkystės (galvijai) krypties ūkis

1. Dobilai I n.m.	1. Ankštinių-varpinių ž. mišinys I n.m.
2. Dobilai II n.m.	2. Ankštinių-varpinių ž. mišinys II n.m.
3. Ž. kviečiai+tarpiniai	3. V. kviečiai+tarpiniai pasėliai
4. Bulvės+tarpiniai pasėliai	4.  Ankštiniai+tarpiniai pasėliai
5. Avižos	5. Bulvės ir p. runkeliai
6. Ž. rugiai+įsėlis	6. Ž. rugiai+įsėlis
Pasėlių struktūra
Daug. žolės 33 %	Daug. žolės 33 %
Varpiniai javai 50 %	Ankštiniai grūdiniai 17 %
Kaupiamosios 17 %	Varpiniai javai 33 %
Tarpiniai pasėliai (įsėliniai ir posėliniai) 50 %	Kaupiamosios 17 %
	Tarpiniai pasėliai (įsėliniai ir posėliniai) 50 %

1. Liucernos I n.m.	1. Liucernos I n.m. (gali būti su varpinėmis)
2. Liucernos II n.m.	2. Liucernos II n.m.
3. Ž. kviečiai+tarpiniai pasėliai	3. Bulvės+tarpiniai pasėliai
4. bulvės	4. V. kviečiai+tarpiniai pasėliai
5. Vikių-avižų mišinys pašarui (gali būti žaliąjai trąšai)	5. Ankštiniai javai (gali būti su varpinių žolių įsėliu, pvz.: vienamete svidre)
6. Kvietrugiai+įsėlis	6. Speltiniai kviečiai+įsėlis
Pasėlių struktūra
Daug. žolės 50 %	Daug. žolės 33 %
Varpiniai javai 33 %	Ankštiniai grūdiniai 17 %
Kaupiamosios 17 %	Varpiniai javai 33 %
Tarpiniai pasėliai (įsėliniai ir posėliniai) 33 %	Kaupiamosios 17 %
	Tarpiniai pasėliai (įsėliniai ir posėliniai) 66 %

Augalininkystės-gyvulininkystės (kiaulės ar paukščiai) krypties ūkis

1. Sideracinis pūdymas	1. Sideracinis pūdymas
2. Ž. kviečiai+tarpiniai pasėliai	2. Ž. miežiai (v. kviečiai)+ tarpiniai pasėliai
3. Bulvės+tarp. pasėliai	3. Bulvės+tarp. pasėliai
4. Ankštiniai javai+tarpiniai pasėliai	4. Ankštiniai javai (+tarpiniai pasėliai)
5. V. kviečiai+tarp. pasėliai	5. Speltiniai kviečiai+tarpiniai pasėliai
6. Avižos (+įsėlis)	6. Miežiai (+įsėlis)
Pasėlių struktūra
Daug. žolės (užimtas pūdymas) 17 %	Daug. žolės (užimtas pūdymas) 17 %
Ankštiniai grūdiniai 17 %	Ankštiniai grūdiniai 17 %
Varpiniai javai 50 %	Varpiniai javai 50 %
Kaupiamosios 17 %	Kaupiamosios 17 %
Tarpiniai pasėliai (įsėliniai ir posėliniai) 83 %	Tarpiniai pasėliai (įsėliniai ir posėliniai) 83 %

Augalininkystės krypties ūkis

Lengvose dirvose
1. Žaliasis pūdymas (sideracinis)	1. Žaliasis pūdymas
2. Bulvės+tarpiniai pasėliai	2. Ž. rugiai+tarpiniai pasėliai
3. V. miežiai+tarpiniai pasėliai	3. Ankšt. ir vid. bulvės+tarpiniai pasėliai
4. Lubinai	4. Lauko daržovės+tarpiniai pasėliai
5. Ž. rugiai+tarpiniai pasėliai	5. Lauko daržovės+tarpiniai pasėliai
	6. V. miežiai (avižos), (įsėlis)
Pasėlių struktūra
Daug. žolės (užimtas pūdymas) 20 %	Daug. žolės (užimtas pūdymas) 17 %
Ankštiniai grūdiniai 20 %	Ankštiniai grūdiniai 0 %
Varpiniai javai 40 %	Varpiniai javai 33 %
Kaupiamosios 20 %	Bulvės+daržovės 50 %
Tarpiniai pasėliai (įsėliniai ir posėliniai) 60 %	Tarpiniai pasėliai (įsėliniai ir posėliniai) 83 %

Vidutinio sunkumo dirvožemiai

1. R. dobilai sėklai

2. Ž. kviečiai+tarpiniai pasėliai

3. Ankstyvosios bulvės+tarpiniai augalai

4. Lauko daržovės

5. Speltiniai kviečiai+įsėlis

Pasėlių struktūra

Daug. žolės (užimtas pūdymas) 17 %

Varpiniai javai 33 %

Bulvės+daržovės 40 %

Tarpiniai pasėliai (įsėliniai ir posėliniai) 60 %

I-11

 

Tinkamiausi lauko augalams augti dirvožemiai

Augalai	Tinkamiausi dirvožemiai
1	2
Ž. kviečiai	Vidutinio sunkumo sukultūrintos dirvos. Netinka nesukultūrintos dirvos, durpynai, smėlio žemės, rūgščios ir sausos dirvos
Ž. rugiai	Pakenčia lengvos mechaninės sudėties rūgščias dirvas, paima sunkiau tirpstančius fosforo junginius
Ž. kietrugiai	Nereiklūs dirvai, gerai auga priesmėlio, lengvo priemolio dirvose, pH 5,5-7,0.
V. miežiai	Tinka vidutinio sunkumo priemoliai, nerūgštūs, puveningi priesmėliai Reikia nepiktžolėtų, geros struktūros dirvų. Taip pat tinkamos lengvos nerūgščios ir sulaikančios drėgmę dirvos
Avižos	geriausiai tinka lengvo priemolio ir priesmėlio dirvos. Pakenčia rūgštesnes dirvas
Grikiai	Dirvai nereiklūs, geriausiai auga ir dera sukultūrintose, lengvose dirvose, kurių pH 5-7,5. Netinka nederlingos smėlio dirvos. Sunkios ir kalkingos, užmirkusios, piktžolėtos dirvos taip pat netinka
Žirniai	Geriausiai tinka vidutinio sunkumo priemoliai ir kalkingi priesmėliai, kuriuose gausu fosforo, kalio ir kalcio. Dirvožemio pH – 6,8-7,4. Blogai auga supuolusiose ir molingose dirvose bei lengvose smėlio ir rūgščiose dirvose
Pupos	Tinka derlingi, drėgmę sulaikantys dirvožemiai, priemoliai ar moliai. Labiausiai mėgsta puresnes dirvas. Visai netinka smėlio dirvos
Lubinai	Gerai auga nederlingose smėlio dirvose. Giliai į dirvą prasiskverbiančios lubinų šaknys paima sunkiai tirpius fosforo junginius, vandenį
Vikiai	Tinkamiausi daug organinių medžiagų turintys neutralūs moliai, priemoliai ir priesmėliai. Nemėgsta sausų, smėlėtų dirvų
Sojos	Reikia gerų ir derlingų dirvų. Dirvožemio pH – 6,5-7,0. Netinka užpelkėjusios, rūgščios ir piktžolėtos dirvos
Cuk. runkeliai	Tinkamiausios vidutinio sunkumo ir lengvo priemolio silpnai rūgščios arba neutralios dirvos. Puveningose priesmėlio ir priemolio dirvose sausais metais būna menkas derlius. Dirvos turi būti drenuotos
Paš. runkeliai	Gerai auga sukultūrintose priemolio bei priesmėlio dirvose. Tinkamiausios silpnai rūgščios – neutralios
Griežčiai, paš. ropės	Auga prastesnėse dirvose, kur netrūksta drėgmės. Geriausiai dera priesmėlio ir priemolio dirvose. Tinka ir žemapelkių nusausinti durpynai. Dirvožemio pH – 6,5
Bulvės	Tinkamiausios priesmėlio ir lengvo priemolio dirvožemiai. Labai svarbu, kad dirva būtų puri. Tinkamiausias dirvožemio pH – 5,6. Molingos dirvos mažiau tinka, nes jos supuola
Linai	Tinkamiausi vidutinio sunkumo, lengvi priemoliai, kurie struktūringi ir pralaidūs vandeniui. Dirvožemio pH 5,9-6,3. Smėliai neturtingi maisto medžiagomis, blogai sulaiko drėgmę, todėl netinka. Sunkiuose moliuose po lietaus susidaro plutelė ir sėklos gali nesudygti. Nerekomen-duojama auginti durpynuose.
Kukurūzai	Auga įvairiose dirvose, tačiau ji turi anksti pradžiūti, greit įšilti, turėti daug maisto medžiagų. Nemėgsta užmirkusių dirvų, jautrūs rūgščioms dirvoms (pH ≥5,5)
Rapsai	Dirvožemiui reiklūs: mėgsta nerūgščias, vidutinio sunkumo ir lengvų priemolių ir priesmėlių žemes

Tinkamiausi žolėms augti dirvožemiai

Augalai	Tinkamiausi dirvožemiai
1	2
Raudonieji dobilai	Dirvai reiklūs – gerai auga pakankamo drėgnumo, humusinguose priemoliuose ir priesmėliuose, kurių pH 6,0-7,0. Jiems netinka lengvos, sausos ar durpinės dirvos.
Rausvieji dobilai	Geriausiai auga priesmėlio, priemolio ir molio dirvose. Dirvos gali būti drėgnesnės ir rūgštesnės (iki 4-5 pH). Jei drėgmės netrūksta, gerai auga durpynuose ir lengvesnėse dirvose.
Liucernos	Gerai auga derlingose ir sukultūrintose priemolio ir priesmėlio dirvose. Gerai auga ir sunkiose, kurių podirvis laidus. Jeigu gruntinis vanduo yra sekliai (1 m), jos išretėja. Nerūgščių dirvų augalai (pH – 6,5-7,0). Šlapiose dirvose visai neauga.
Esparcetai	Kalkingos (pH 7,0-8,0), laidžios vandeniui dirvos. Gerai auga žvyringose priemolio ir priesmėlio dirvose. Auga ir kitose dirvose, net ir smėlynuose, kai podirvis būna purus ir kalkingas. Prastai auga molio ir rūgščiose dirvose arba jeigu sekliai gruntinis vanduo.
Rytiniai ožiarūčiai	Dirvos turi būti derlingos, melioruotos ir nerūgščios. Tinka lengvi priemoliai ar priesmėliai. Gerai auga nusausintuose durpynuose.
Pašariniai motiejukai	Dirvos gali būti įvairios: tinkamiausi jiems yra vidutinio drėgnumo priemoliai ir durpiniai dirvožemiai, kurių pH 5,0-6,5. Kalkingose dirvose blogai auga. Sausesnėse ir organinių medžiagų neturinčiose dirvose išretėja arba skursta.
Tikrieji eraičinai	Turi būti sukultūrintos. Geriausiai auga drėgnose priemolio, molio ir puveningo priesmėlio dirvose, kai pH 5,5-7,0.
Papr. šunažolės	Gerai auga silpnai rūgščiose dirvose (pH – 6,0 ir daugiau). Labiausiai jiems tinka lengvi priemoliai, bet auga ir molio bei smėlio žemėse. Pakenčia užpavėsinimą.
Daug. svidrė	Mėgsta derlingas, laidžias priemolio dirvas, kur ir vasarą netrūksta drėgmės. Geriausias pH – 5,5-7,0. Blogai auga rūgščiose, sausose, priesmėlio ir smėlio dirvose.

I-12

Skirtingose žemdirbystės sistemose pasirenkami auginti augalai ir jų priežiūra

rodikliai	Žemdirbystės sistema
	įprastinė	tausojanti (integruota)	ekologinė
Augalų rūšys
Varpiniai javai	+/+++	++	++
Kaupiamieji	+/+++	++	++
Aliejiniai	+/++	+/++	+
Ankštiniai javai	+	+	+
Ankštinės žolės	+	+/++	+++
Pūdymas	++	+	-/+
Tarpinių pasėlių augalai pašarui	+	++	+++
Tarpinių augalų pasėliai žaliąjai trąšai	+	++	++
Tręšimas
Mineralinės N trąšos	+++	++
Mineralinės P trąšos	+++	++	+
Mėšlas	+/+++	+/+++	+/++
Augalų apsauga
Fungicidai	+++	++
Insekticidai	++	+
Herbicidai	++	+

+ – naudojama mažai; ++ – vidutiniškai; +++ – daug; / – nuo iki.

I-14

Tinkami tarpiniams pasėliams auginti augalai

Azoto kaupimas	Šaknų sistemos rūšis	Augalas	Įtaka maisto medžiagų atpalaida- vimui	Vysty- mosi greitis	Dirvožemio granuliometrinė sudėtis	Dirvožemio rūgštingumas
Suriša azotą	įsišakni-jimo gylis 150-200 cm	Mėlynžiedžiai lubinai	+++	++	lengvas- vid. sunkumo	rūgštus-neutralus
		Geltonžiedžiai lubinai	+++	+	lengvas- vid. sunkumo	rūgštus- silpnai rūgštus
		Baltieji lubinai	+++	+++	lengvas- vid. sunkumo	rūgštus-neutralus
	įsišakni-jimo gylis 80-150 cm	Pašarinės pupos	+	+	lengvas-sunkus	rūgštus-neutralus
		Pašariniai vikiai	++	+	lengvas-sunkus	silpnai rūgštus-neutralus
		Valgomieji žirniai	+	+	lengvas-sunkus	rūgštus-neutralus
		Seradelė	+++	++	l. lengvas- vid. lengvas	stipriai rūgštus-neutralus
	sekliai šaknijasi 0-80 cm	Pašariniai žirniai	++	+	lengvas-sunkus	rūgštus-neutralus
		Žieminiai vikiai	++	ž	labai lengvos-sunkus	rūgštus-neutralus
		Švediniai (kalniniai) dobilai	+	++	labai lengvas-sunkus	rūgštus-neutralus
Azoto nekaupia	įsišakni-jimo gylis 150-200 cm	Saulėgrąžos	+	+++	labai lengvas-sunkus	rūgštus-neutralus
	įsišakni-jimo gylis 80-150 cm	Baltosios garstyčios	+	+++	lengvas- labai sunkus	rūgštus-neutralus
		Grikiai	+++	+++	labai lengvas	rūgštus-neutralus
		Rapsai	+	ž	lengvas- l. sunkus	silpnai rūgštus-neutralus
		Aliejiniai ridikai	+	++	lengvas-sunkus	rūgštus-neutralus
		Facelija	?	+++	lengvas, vid. sunkus	labai rūgštus-neutralus

+ – silpnas poveikis
++-vidutinis poveikis
+++-stiprus poveikis
ž-žieminiai
?-nėra duomenų.

I-15

Rekomenduojamos plėtoti žemės ūkio šakos Panevėžio apskrities rajonuose
(pagal Lietuvos agrarinės ekonomikos institutą)

Rajonai

Rekomenduojama auginti žemės ūkio produkciją

kviečiai

rugiai

miežiai

grikiai

rapsai

linai

cuk. runkeliai

bulvės

daržovės

vaisiai ir uogos

pienas

galvijai

kiaulės

avys

Biržai

+ -

+

+

+ -

+ +

+-

*

+

+

+

+

+

+

Kupiškis

+ -

+ +

+

*

*

+ -

+ -

+

+

+

+

+

Panevėžys

+

+ -

+

+ +

+ +

+ +

+

+

+

+

+ -

+

+ -

Pasvalys

+ +

+ -

+ +

+ +

+ +

+ +

+ -

+ -

+

+

+

+ +

+ -

Rokiškis

*

+

+

*

*

+ -

+ -

*

+

+

*

+

+ + rajone šaka yra prioritetinė
+ šakai plėtoti sąlygos tinkamos
+ – šakai plėtoti sąlygos tinkamos, bet nerekomenduojama
* – šaką plėtoti mažai tinka, produkcija nekonkurencinga
- šakai plėtoti sąlygos nepalankios

Žemės ūkio produkcijos pajamų palyginamieji koeficientai
(pagal Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto duomenis)

Ž.ū n. našumo balas	Kviečiai Lt. ha-1	Rugiai Lt. ha-1	Miežiai Lt. ha-1	Pienas Lt. t-1	Galvijai (gyv. sv.) Lt. t-1	Kiaulės (gyv. sv.) Lt. t-1
<32	0,56	0,71	0,68	0,86	0,91	0,88
32,1-35,0	0,80	0,89	0,81	0,78	0,99	0,92
35,1-40,0	0,85	0,95	0,94	1,08	1,03	0,99
40,1-45,0	1,01	1,13	1,02	1,04	0,96	1,03
>45	1,19	1,14	1,04	1,13	1,06	1,15
Respublikos vidurkis	1	1	1	1	1	1

Šaltinis: www.organic.lt