Prasidėjus šalčiams – naujausios technologijos žemdirbiams

Kadangi tręšimas yra ypatingai svarbus veiksnys, artinantis pavasariui žemdirbiams rūpi, kokias tręšimo technologijas taikyti savo ūkiuose?  Daugelis žemdirbių  gali remtis patyrusių Lietuvos mokslininkų tręšimo rekomendacijomis ir pasirinkti pačias optimaliausias augalų tręšimo technologijas. Anot Aleksandro Stulginskio universiteto doc. Vytauto Liako,  remiantis ilgamečiais tyrimais, atliktais Lietuvoje, galima konstatuoti, kad 50 proc. javų ir rapsų derliaus sukuriama mitybos elementų sąskaita. Švedijos, Vokietijos mokslininkai teigia, kad net daugiau kaip 70 proc. derliaus sukuriama trąšų sąskaita. Dėl to dažnai tręšimo rekomendacijose nurodomos labai aukštos trąšų normos, o žemdirbiai nepagrįstai taupydami dažnai pasirenka nesubalansuotą tręšimą ir išbalansuoja augalų mitybą. Augalai tokiu būdu negauna pakankamai maisto medžiagų arba gauna perteklinį atskirų elementų kiekį. UAB „Arvi fertis“ kasmet atlieka daugybę tręšimo įtakos įvairiems augalams tyrimų, yra sukaupusi didžiulį įvairių trąšų formų ir normų tyrimų bagažą ne tik Lietuvoje, todėl teigia, kad siekiant optimalių augalininkystės rezultatų labai svarbu pasirinkti labiausiai augalų fiziologinius poreikius atitinkančias trąšas. Diegiant optimalias augalų tręšimo technologijas žemdirbiai turi suprasti, kad trąšų efektyvumas tiesiogiai priklauso nuo dirvožemio savybių ir ūkiuose taikomos agrotechnikos.  

Žemdirbiai, siekiantys aukšto kviečių derlingumo, teoriškai skaičiuodami tręšimo normas, gauna  ypač aukštas azoto tręšimo normas. Trąšų norma racionaliai išnaudojant trąšas  neturėtų viršyti  N - 170, P₂O₅ - 100, K₂O - 150. Kai kurie ūkininkai sako, kad tokios trąšų normos nepakaks siekiant maksimalių rezultatų, nors perteklinės trąšų normos gali būti pavojingos gamtosauginiu požiūriu. Dėl to sudarant tręšimo planus, dėmesį reikia atkreipti ne tik į trąšų formas, bet ir į dirvožemio savybes. Daugelį dirvožemio savybių (tame tarpe ir kvėpavimą) galima susieti ir su tręšimo intensyvumu. Trąšas naudojant pagal rekomendacijas sukuriamas maksimalus augalų produktyvumas, tačiau Lietuvoje galima pastebėti ir nepagrįstai didelių azoto trąšų normų naudojimą. Didelės azoto trąšų normos slopina dirvožemio biologinį aktyvumą. LAMMC mokslininkai nustatė, kad maksimalios azoto normos net sausringais metais neskatina dirvožemio kvėpavimo, lyginant su optimalia norma. Tik po lietaus nustatytas kvėpavimo intensyvumo padidėjimas, bet palyginti trumpam laikui. Net esant optimaliam kritulių kiekiui didžiausias dirvožemio kvėpavimo intensyvumas nustatytas naudojant optimalias trąšų normas. Specialistai pastebi, kad ir ūkininkai dažnai nesistengia padėti dirvožemiui. Išveža šiaudus, nesilaiko augalų rotacijos sėjomainoje, perskubėdami ir dirbdami fiziškai nesubrendusią dirvą ją dar labiau suslegia padidindami jos kietį ir sumažindami poringumą. Koks sprendimas būtų priimtiniausias žemdirbiams? Įmonės „Arvi fertis“ specialistai pastebėjo, kad pažangiai ūkininkaujančiose užsienio šalyse, o pastaraisiais metais ir Lietuvoje sparčiai išaugo susidomėjimas biologiniais preparatais, gerinančiais dirvožemių savybes. Įmonės specialistai analizuoja biologinių preparatų veikimo mechanizmą ir, remdamiesi tyrimų rezultatais, ieško būdų kaip šiuolaikinės žemdirbystės sąlygomis efektyviai išnaudoti agronominiu požiūriu naudingus mikroorganizmus trąšų gamybos procese. Praėjusiais metais pagamintos ir praktiškai išbandytos pirmosios biologizuotos naujos kartos „Arvi fertis“ trąšos. Pagamintos biologizuotos trąšos leis efektyviau išnaudoti mitybos elementus, esančius trąšose. Tai reiškia, kad biologiškai aktyvios trąšos bus efektyvesnės, leis sumažinti augalininkystės technologijų chemizavimo lygį, žemdirbiai galės optimizuoti augalininkystės technologijų išlaidas. Naudojant biologinius preparatus trąšų gamyboje bus žingsnis sveikos produkcijos gamybos kryptimi.

Apie biologiškai aktyvių trąšų gamybą, naudojimą, gautus bandymų rezultatus ir efektyvumą rašysime artimiausiu metu.