Mineralinio azoto ir sieros kiekiai dirvožemyje 2013 metų pavasarį

Žemės ūkio ministerijos užsakymu tokie tyrimai šalyje atliekami nuo 2005 metų – pavasarį ir rudenį. Šį pavasarį, kaip ir ankstesniais metais, ėminiai mineraliniam azotui nustatyti imti iš įvairiuose šalies regionuose esančių  220 aikštelių, 0-30, 30-60, 60-90 cm dirvožemio sluoksniuose.

Daug mineralinio azoto iš dirvožemio išplauta  

2012 metų spalio pabaigoje Vidurio Lietuvoje kai kuriuose laukuose daug mineralinio azoto dirvožemyje liko po derliaus nuėmimo, o iš rudens žiemkenčiai daugelyje ūkių buvo per gausiai patręšti azotu. Akmenės, Šiaulių, Radviliškio, Pakruojo, Pasvalio, Biržų, Panevėžio, Kėdainių, Jurbarko, Šakių, Marijampolės, Kauno rajonų stebėjimo aikštelėse dirvožemio 0-60 cm sluoksnyje mineralinio azoto rasta net 80-90 kg/ha, o tai didžiausias jo kiekis per visą 9 metų stebėsenos laikotarpį. Lemiamą įtaką mineralinio azoto pokyčiams dirvožemyje turėjo lapkričio mėnesį iškritęs gausus kritulių kiekis. Jis Vakarų ir Vidurio Lietuvoje išplovė nitratus į gilesnius dirvožemio sluoksnius ir į gruntinius vandenis. Stebėjimai parodė, jog per žiemą viršutiniuose dirvožemio sluoksniuose labai didelė mineralinio azoto netektis nustatyta per gausiai praėjusių metų pavasarį mineralinėmis azoto trąšomis tręštuose ir be dengiamųjų augalų paliktuose žiemojimui javų, rapsų, kaupiamųjų plotuose, o taip pat rudenį azotu pertręštuose žiemkenčių, rapsų laukuose.

Mažiau nei pernai mineralinio azoto rasta tik Vidurio Lietuvoje

Šį pavasarį šalies 0-60 cm dirvožemio sluoksnyje mineralinio azoto vidutiniškai rasta 57,7 kg/ha. Vidurio Lietuvoje jo nustatyta – 61,4 kg/ha, Vakarų Lietuvoje – 58,8 kg/ha, Rytų Lietuvoje – 56,8 kg/ha.

Vertinant atskirus regionus, dideliu mineralinio azoto kiekiu – 70-80 kg/ha – išsiskyrė Nemuno žemupio šiaurinė dalis, apimanti Jurbarko ir dalį Raseinių bei mažesnę dalį Kauno rajonų. 60–70 kg/ha rasta Nemuno žemupio pietinėje dalyje, Vakarų Žemaitijos plynaukštėje ir Vidurio Lietuvos žemumoje išdėstytose aikštelėse, apimančiose Joniškio, Pakruojo, Pasvalio, Biržų, Panevėžio, Kėdainių, Šakių rajonus, didesnę dalį Skuodo, Kretingos, Klaipėdos, Tauragės, Jonavos, bei rytinę dalį Akmenės, Šiaulių, Radviliškio ir lyguminę dalį Vilkaviškio ir Marijampolės rajonų.

Didelėje šalies dalyje mineralinio azoto nustatyta 50–60 kg/ha. Toks jo kiekis rastas net 7 dirvožemio rajonuose: Pajūrio ir Nemuno deltos lygumoje, Žemaitijos-Vakarų Kuršo aukštumoje, Nemuno vidurio ir Neries žemupio plynaukštėje, Baltijos aukštumos vakarinėje dalyje, Pietryčių Lietuvos lygumos šiaurinėje dalyje, Kazlų Rūdos ir Korsakiškio senųjų deltų lygumose. Minėtas mineralinio azoto kiekis nustatytas Prienų, Kaišiadorių, Anykščių, Ukmergės, Rokiškio, Širvintų, Telšių, didesnėje dalyje Molėtų, Alytaus, Lazdijų, Kauno, Kelmės , Mažeikių, Plungės, Šilalės, Šilutės rajonų.

Mažesnis mineralinio azoto kiekis – 40-50 kg/ha – nustatytas pietrytinėje Lietuvos dalyje: Dysnos lygumoje, Ašmenos aukštumoje ir Lydos plynaukštėje, Baltijos aukštumos rytinėje dalyje, Pietryčių Lietuvos lygumos pietinėje dalyje, o taip pat Vakarų Lietuvoje: Žemaitijos rytų plynaukštėje ir Smalininkų senųjų deltų lygumoje, apimančiuose Varėnos, Šalčininkų, Ignalinos bei dalį Lazdijų, Trakų, Vilniaus, Zarasų, Kelmės, Radviliškio, Šiaulių, Akmenės, Tauragės rajonus.

Mažai mineralinio azoto – 30-40 kg/ha – rasta tik Pietryčių Lietuvos lygumos vidurinėje dalyje, apimančioje Švenčionių ir dalį Molėtų rajonų. Labai mažai mineralinio azoto – mažiau 30 kg/ha – aptikta tik kai kuriose pavienėse tyrimų aikštelėse.

Šį pavasarį, skirtingai nei 2007, 2008, 2009 ir 2010 m., dirvožemyje mažiau negu 40 kg/ha mineralinio azoto rasta labai nedaug.

Mineralinio azoto kiekis dirvožemyje labai skirtingas

Lietuvoje daug ir labai daug mineralinio azoto nustatyta gyvulininkystės ir daržininkystės ūkių dirvožemiuose bei intensyvios gamybos ūkiuose po kaupiamųjų, o kai kur ir per gausiai patręštuose azotu žiemkenčių pasėliuose.

Vertinant šalies mineralinio azoto kiekį dirvožemyje pagal augintus priešsėlius, daugiau jo 0-60 cm sluoksnyje rasta po kaupiamųjų ir rapsų – 75,6 kg/ha, mažiau po žiemkenčių – 63,6, o mažiausiai po vasarojaus – 52,2 kg/ha. Šių metų žiemkenčių plotuose mineralinio azoto vidutiniškai nustatyta 64,7 kg/ha, o daugiamečių žolių, pievų ir ganyklų plotuose – 49,9 kg/ha.

Kokiomis azoto normomis augalus tręšime šiais metais

Daugelyje plotų, kur mineralinio azoto 0-60 cm gylyje nustatyta 50-60 kg/ha, trąšų normos koreguoti nereikėtų – žemės ūkio augalus rekomenduojama tręšti pagal planuojamam derliui išauginti apskaičiuotą azoto kiekį. Ten, kur mineralinio azoto nustatyta 60-70 kg/ha, trąšų normą visam sezonui reikėtų sumažinti 10 kg/ha, o kur daugiau 70 kg/ha – 20 kg/ha. Taip pat azoto trąšų normą tikslinga sumažinti 10-20 kg/ha, kur rudenį buvo tręšta mėšlu arba augalai auginami po gerai tręštų priešsėlių.

Kur mineralinio azoto 0-60 cm gylyje nustatyta mažiau kaip 50 kg/ha, sunkesnėse dirvose augalams azoto trąšų normą reikėtų didinti 10–15 kg/ha, lyginant su apskaičiuota planuojamam derliui gauti.

Peržiemojusius žiemkenčių pasėlius pavasarį pirmuoju tręšimu siūloma tręšti 60 kg/ha azoto, o po geresnių priešsėlių – 45 kg/ha norma.

Jei gegužės mėnesį orai bus sausi ir šilti, tikėtina, kad dėl mineralizacijos dirvožemyje mineralinio azoto dar padaugės, o paūgėję žieminiai javai ir rapsai mineralinį azotą sėkmingai įsavins ir iš gilesnių 30-60 ir 60-90 cm sluoksnių. Todėl intensyvios gamybos ūkiuose papildomam azoto tręšimui bus tikslinga atlikti augalų lapų chemines analizes.

Dirvožemyje mineralinė siera pasiskirsčiusi nevienodai

Šį pavasarį, kaip ir ankstesniais metais, virš 100 aikštelių tirta mineralinė siera, kuri svarbi lauko ir daržo augalams. Jos dirvožemyje rasta daugiau nei pernai. Vakarų ir Vidurio Lietuvoje mineralinės sieros dažniausiai nustatyti vidutiniai kiekiai – 15-20, o Rytų Lietuvoje maži – 10-15 kg/ha. Kiek daugiau nei 20 kg/ha mineralinės sieros nustatyta tik Žemaitijos rytų plynaukštėje.

Atsižvelgiant į mineralinės sieros kiekį dirvožemyje, sieros trąšų norma turėtų būti nevienoda. Kai mineralinės sieros yra vidutiniai kiekiai (10-15 kg/ha), mažiau reiklius sierai augalus – javus, cukrinius runkelius, bulves, kukurūzus, ankštinius, dar netręštuose siera plotuose reiktų tręšti 10 kg/ha, o reiklius – rapsus, daugiametes žoles, kopūstines daržoves – 20 kg/ha sieros normomis. Jei mineralinės sieros dirvožemyje yra mažai (mažiau kaip 15 kg/ha), sieros trąšų norma šioms augalų grupėms turėtų būti atitinkamai 15 ir 30 kg/ha.

Sieros savo sudėtyje turi kalio sulfatas, amonio sulfatas, kalio magnezija, azoto-sieros trąšos. Tręšimui tinka visos kompleksinės trąšos, turinčios ne mažiau 4 proc. sieros.