Ar mokame auginti vasarinius kviečius?

Visų pirma, naujų veislių sukūrimas, kurios nekelia aplinkai didelių reikalavimų ir ypač orų temperatūrai pirminiuose augimo tarpsniuose bei grūdų brandos metu. Lietuvos klimatinės sąlygos dabar beveik 85 - 90 % atitinka naujųjų vasarinių kviečių veislių biologinius reikalavimus. Atskirais metais vasariniams kviečiams vis dar nepakanka šilumos bei aktyvios saulės radiacijos reikalingos fotosintezei (per mažai saulėtų dienų) grūdų brandos metu ir rečiau trūksta šilumos pavasarį pradiniame augimo tarpsnyje. Bandymų ir praktinės patirties duomenys rodo, kad vasarinių kviečių derlingumo biologinis potencialas aukšto našumo ir gerai sukultūrintose dirvose gali siekti 8,0 – 9,0 t ha-1, o vidutinio našumo žemėse – 6,0 – 7,0 t ha-1 aukštos kokybės grūdų. Tai šiek tiek daugiau nei vasarinių miežių potencialas. Geruose ūkiuose aukšto našumo žemėse iš vasarinių kviečių pasėlių vidutiniškai prikuliama 6,0 – 7,0 t ha-1, o vidutinio našumo žemėse – 5,0 – 6,0 t ha-1 grūdų. Tačiau „gerų“ ūkių turime ne tiek daug, dėl to dažniausiai vasarinių kviečių derlingumai ūkiuose tėra 3,5 -5 ,5 t ha-1 arba viena tona mažiau nei galima užauginti. Ką darome ne taip, kad faktiniai vasarinių kviečių derlingumai nėra aukšti? Be abejo, galėtume teigti, kad mūsų dirvožemių našumas yra per žemas. Tačiau dirvožemių našumą greitai nepadidinsi, todėl šio veiksnio net neaptarkime. Antras pagal svarbą yra veislių savybės. Peržiūrėjus prekyboje esančių veislių aprašus ir palyginus su ūkių ekonomine galia, matyti, kad dabartinės veislės beveik visiškai tenkina ūkių poreikius ir Lietuvos dirvožemines - klimatines sąlygas. Dėl to ir veislėms didesnių priekaištų nėra. Belieka agrotechniniai veiksniai, kurie beveik visiškai valdomi ūkininkų. Šiuos agrotechninius veiksnius prioriteto seka galima suskirstyti taip:

• priešsėlių parinkimo optimizavimas;
• dirvų ruošimo sėjai kokybės gerinimas;
• tręšimo optimizavimas;
• sėjos laiko bei sėklų normų optimizavimas ir sėjos kokybės gerinimas;
• pasėlio augimo bei vystymosi valdymo tobulinimas;
• derliaus nuėmimo laiko optimizavimas ir darbų kokybės gerinimas.

Priešsėlių parinkimo optimizavimas. Nors naujos vasarinių kviečių veislės yra iš esmės atsparesnės ligoms, tačiau ši miglinių javų rūšis iki šiol yra labiausiai pažeidžiama ligų iš visų javų rūšių. Tiesa, dabartiniu metu naudojami sėklų beicai yra labai efektyvūs, tačiau vasarinių kviečių pasėliai dažnai būna ligoti, o tai stipriai mažina jų derlingumus, o sąnaudos augalų apsaugai per didelės. Viena iš priežasčių padidinto augalų ligotumo yra netinkami priešsėliai. Statistiniai duomenys rodo, kad trys ketvirtadaliai vasarinių kviečių yra sėjami po miglinių javų ir dažnai po žieminių kviečių. Manome, kad čia komentarai nereikalingi. Taip pat žinome, kad sėjomainų rotacijos per 1 - 2 metus radikaliai nepakeisi. Būtina rasti sprendimus, mažinančius daromą atsėliavimo žalą. Tai galėtų būti ir priemonių, greitinančių šiaudų mineralizaciją, įdiegimas, ir dirvų rudeninio dirbimo tobulinimas. Tačiau dar geresni rezultatai būtų, jei tarp dviejų atsėliuojamų miglinių javų būtų auginamos trumpos vegetacijos tarpiniai augalai, pavyzdžiui baltosios garstyčios ar įsėliniai dobilai. Garstyčios sėjamos ražienų skutimo metu. Net rugpjūčio viduryje pasėtos baltosios garstyčios per 60 parų (spalio viduryje) suspėja pražysti ir išauginti 5,0 – 6,0 tonas sausųjų medžiagų (lapai, stiebai ir šaknys). Šie augalai pasižymi stipriomis fitosanitarinėmis savybėmis ir beveik visiškai neutralizuoja neigiamus atsėliavimo veiksnius. Be to, šie augalai papildo dirvožemį organine anglimi (humuso pagrindinė žaliava) ir įvairiais maistiniais elementais. Ūkių praktinė patirtis rodo, kad tokia agropriemonė padidina vasarinių kviečių derlingumus 0,5 - 1,0 t ha-1 ir esminiai pagerina dirvų savybes. Tyrimų duomenys rodo, kad dabartinėje pasėlių struktūroje geriausi priešsėliai vasariniams kviečiams yra vasariniai rapsai. Šių augalų net pasėlių plotai yra vienodi, todėl nebūtų didesnių sunkumų pakoreguoti sėjomainų rotacijas. Žirniai ar pašarinės ankštinės žolės didesnį efektą turi, kada po jų sėjami žiemkenčiai.

Dirvų ruošimo sėjai gerinimas. Vienas iš svarbiausių reikalavimų yra priešsėlinio augalo ražienų nuskutimas iškart nuėmus derlių. Šiuo metu yra biologinių preparatų, skatinančių organinių liekanų irimą. Plačiausiai pradėti naudoti biologiniai preparatai Amalgerol bei Azofit. Kai kurie ūkininkai prisiminė ir primirštą preparatą Penergetik k, ypač šis preparatas populiarus ekologiniuose ūkiuose. Vasariniai kviečiai yra daug jautresni ne tik ligoms, bet ir piktžolėms. Todėl rudens periodas turi būti skirtas įkyriausių piktžolių sunaikinimui. Kaip tai padaryti yra daug būdų ir juos pasirenka kiekvienas ūkininkas individualiai. Pavasarį, kada į lauką galima įvažiuoti su sunkia technika, dirvų paviršius purenamas, išberiamos trąšos ir sėjami vasariniai kviečiai.

Tręšimo optimizavimas. Žinoma, kad vasarinių kviečių šaknų sistema yra silpna. Šaknų sistemos silpnumą lemia ir tai, kad šie augalai labai silpnai krūmijasi, ir tai, kad jie yra reiklesni šilumai, lyginant su kitais migliniais javais. Vidutinis vasarinių kviečių krūmijimosi koeficientas tik retais atvejais pasiekia 1,5. Tai yra mažiausiai pusė visų augalų neturi krūmijimosi mazgo, vadinasi augalas suformuoja ne tik nedaug, bet ir silpnas pridėtines šaknis. Vasariniai kviečiai šilumai ypač reiklūs pavasarį dygimo bei pirminio augimo metu. Šilumos poreikis minėtais tarpsniais sudaro 13 – 15°C, o faktiškai balandžio viduryje (kada pradedami sėti vasariniai kviečiai) orų temperatūra nesiekia ir 10°C. Dirvos temperatūra būna dar žemesnė. Dėl to ir šaknų augimas bei vystymasis būna lėtas.

Išvada: vasariniams kviečiams būtina pateikti lengvai įsisavinamų ir pakankamai maistinių elementų.

Siekiant blokuoti pavasarį neigiamą žemos oro bei dirvos temperatūros poveikį vasariniųkviečių sėklų dygimui ir jų pirminiam augimui, ruošiant sėklas į beicus pridedama biologinių preparatų, skatinančių šaknų augimą ir gerinančių mitybos elementų įsavinimą. Plačiausiai ūkininkų kartu su beicais naudojami preparatai – Terra sorb foliar, Azofit, Penergetik šaknims, Albit bei mikroelementų kompleksas Primseed.

Pavasarį nemažai ūkininkų išbandė biologinį preparatą Azofit. Preparate esančios azotą fiksuojančios bakterijos Azotobacter vinelandii užtikrina optimalų augalų aprūpinimą biologiniu azotu. Ūkininkai pastebėjo, kad šis preparatas ypač efektyvus, kai dirvoje daug patogenų ar nesilaikoma agrotechnikos. Tokiais atvejais mažiau plito ligos, pagerėjo dirvos biologinis aktyvumas. Azofit išpurškiamas prieš sėją arba augalams sudygus kartu su herbicidais ar kitais preparatais. Sėjant po prastesnių priešsėlių rekomenduojama išpurkšti Azofit ir Amalgerol derinį. Įvertinus pasėlių būklę galima išpurkšti Azofit ir Albit derinį arba galima naudoti 98 proc. prolino turintį preparatą Prolis. Augalų būklę gerinančių priemonių pakanka, tik reikia į tai pažiūrėti kūrybiškai.

Sėjos laiko ir sėklų išsėjimo normų optimizavimas. Visi ūkininkai žino, kad vasariniai kviečiai yra ankstyviausios sėjos augalai ir juos pasėjus vėliau kaip balandžio 25 dieną pradeda stipriai mažinti būsimą derlių. Sėją suvėlavus, būtina naudoti stimuliatorius, spartinančius pirminį augalų augimą.

Norint pasiekti 6,0 mln. ha-1 produktyvių stiebų pasėlio tankumą, reikia pasėti ne mažiau kaip 6,0 mln. ha-1 kokybiškai išbeicuotų sėklų. Sėklų įterpimo gylis 3 - 4 cm.

Pasėlio augimo bei vystymosi valdymas. Vienas iš svarbiausių uždavinių, auginant vasarinius kviečius, yra sąlygų sudarymas tolygiam sėklų dygimui, sėkmingam krūmijimuisi bei pridėtinių šaknų susiformavimui. Pasiekus šiuos tikslus, padidėja vasarinių kviečių atsparumas pavasario sausroms, kas sumažina savaiminį pasėlių retėjimą. Viena iš priemonių šiems tikslams pasiekti yra jau minėtų biologiškai aktyvių trąšų naudojimas. Jau kelinti metai ūkininkai vasarinių kviečių pasėliuose augalų stresų slopinimui bei augimo inicijavimui naudoja laisvųjų amino rūgščių preparatą Terra sorb foliar, šiais metais jau bus galima mėgautis Terra sorb complex efektyvumu. Praktinė patirtis ir bandymų duomenys rodo, kad vasariniai kviečiai neatsparūs pasėlių piktžolėtumui. Piktžoles būtina sunaikinti iki kviečių krūmijimosi pradžios, nes piktžolėtame pasėlyje vasariniai kviečiai silpniau krūmijasi ir jų šaknų sistema būna silpna. Be to, piktžolėtame pasėlyje labiau plinta ligos bei kenkėjai. Kaimyninių šalių ūkininkai kartu su herbicidais naudoja biologinį preparatą Albit, mažinantį herbicidų stresą kviečiams ir stiprinantį natūralų augalų imunitetą ligoms. Kitas labai svarbus uždavinys yra neleisti pasėliams išgulti. Todėl augimo reguliatorių naudojimui būtina skirti didesnį dėmesį. Kita vertus, naudojant biologinius preparatus pastebėta, kad padidėja augalų atsparumas išgulimui, formuojasi stiprūs stiebai, tai galima susieti su optimizuota augalų mityba, tačiau šį klausimą dar reikia tirti.

Vasarinių kviečių varpų produktyvumas tiesiogiai priklauso nuo maistinių elementų kiekio dirvoje, pradedant bamblėjimo pradžia ir baigiant pienine branda (intensyvaus augimo periodas). Vasarinių kviečių augintojai šią problemą gali išspręsti, patręšę pasėlius biologiškai aktyvia trąša Albit derinyje su mikroelementų trąša Mn chelat bei Plonvit extra.

Manome, kad ateinančią vasarą ūkininkai sugebės išauginti gausius vasarinių kviečių derlius.
 
Aleksandro Stulginskio universitetas
Žemės ūkio mokslo ir technologijų parkas
Prof. Albinas Šiuliauskas
Doc. VytautasLiakas