Naujas ES jūrų politikai ir žuvininkystės politikai skirtas fondas

Už jūrų reikalus ir žuvininkystę atsakinga Komisijos narė Maria Damanaki sakė: „Šis fondas padės spartinti ekonomikos augimą ir šiame sektoriuje kurti darbo vietas. Pinigų dideliems laivams statyti skiriama nebebus. Bendros žuvininkystės politikos biudžetinėmis priemonėmis siekiama tausoti aplinką – tai duos naudos smulkiosios žuvininkystės ir akvakultūros sektoriams.“

Šis fondas pakeis dabartinį Europos žuvininkystės fondą (EŽF) ir įvairias kitas priemones. Siūlomas 2014–2020 m. laikotarpio finansinis paketas – 6,5 mlrd. eurų.

Pagrindiniai faktai

Aplinkos apsaugos, ekonominių ir socialinių bendros žuvininkystės politikos reformos principų įgyvendinimas EJRŽF bus svarbiausia bendros žuvininkystės politikos reformos, kurią Komisija pasiūlė liepos mėn., įgyvendinimo priemonė. Norint užtikrinti tausią žvejybą, būtina iš esmės keisti kai kuriuos žvejybos įpročius, todėl fondas suteiks žvejams būtinų paskatų. Jomis bus siekiama, kad žvejojant būtų kuo mažiau žalojamos jūrų ekosistemos, kad žuvų ištekliai nebebūtų pereikvojami ir kad tų išteklių ne mažėtų, o daugėtų.

Kai pradėsime žvejoti mažiau ir skirsime laiko ištekliams atsikurti, žvejyba besiverčiančios bendruomenės turės ieškoti alternatyvių pajamų šaltinių. EJRŽF padės joms rasti naujų būdų, kaip padidinti pridėtinę sužvejoto laimikio vertę ir paįvairinti ekonomiką.

Tačiau EJRŽF nėra skirtas vien skatinti pereiti prie tausaus išteklių naudojimo ir siekti gerų ekonominės veiklos rezultatų. Šis fondas taip pat yra Komisijos socialinės darbotvarkės įgyvendinimo variklis. Jei žvejyba – šeimos verslas, labai svarbus žvejų sutuoktinių vaidmuo. Nuo šiol jie galės gauti paramą mokymuisi ar kitai su žvejyba susijusiai ekonominei veiklai. Gamintojų organizacijoms bus padedama gamybą planuoti taip, kad būtų tenkinama rinkos paklausa ir kad jų pagaminami produktai būtų realizuojami atsižvelgiant į vis daugiau nusimanančių vartotojų lūkesčius.

Pažangi ir aplinkai nekenksminga žuvininkystė

Nuo praeito amžiaus paskutinio dešimtmečio pradžios nemažai laivų buvo paversta metalo laužu, ir tai kainavo 1,7 mlrd. eurų. Tačiau ES laivyno pajėgumas vis dar gerokai per didelis, nes, nors dalis laivų išmontuota, likusieji dėl technologinės pažangos tapo pajėgesni. Taigi nuo šiol pinigai bus panaudojami kitu tikslu – juos planuojama skirti tokiai veiklai, kuri būtų naudinga tiek ekonomikai, tiek visuomenei. Ekonomikos įvairinimas – viena iš jų. Iki šiol principu „iš apačios į viršų“ grindžiamų iniciatyvų skatinimas duoda puikių rezultatų tokiose su žvejyba susijusiose srityse kaip perdirbimas, viešasis maitinimas ir turizmas. EJRŽF stiprins tokias bendruomenių plėtojamas iniciatyvas. Nedideli pakrančių laivynai tebėra daugelio pakrančių bendruomenių ekonomikos šerdis, todėl parama jiems bus intensyvinama.

Naujojo fondo lėšomis bus remiami novatoriški projektai, pavyzdžiui, žvejybos tinklų keitimas selektyvesniais žvejybos įrankiais, kad atgal į jūrą žuvų būtų išmetama mažiau, ir žvejybos bei žuvivaisos poveikį aplinkai padedančių mažinti naujų technologijų kūrimas

Pažangi ir aplinkai nekenksminga akvakultūra

Žuvivaisa – puiki galimybė sumažinti priklausomumą nuo importo. Ši ūkio šaka kaimo vietovėse užtikrina gerą darbą, o ant europiečių stalų – sveiką maistą. Fondo lėšomis bus siekiama tvariai plėtoti žuvivaisą ir šiuo tikslu bus skatinama kurti naujoves, taip pat bus remiama naujų akvakultūros krypčių, pavyzdžiui, ne maistui skirtų akvakultūros produktų gamybos, plėtotė.

Mokslininkų ir žvejų partnerystės rėmimas

Įgyvendinant bendros žuvininkystės politikos reformą ypač svarbu gauti tikslius žuvų išteklių ir jūrų aplinkos būklės duomenis, todėl EJRŽF skirs pakankamai lėšų duomenų rinkimui, stebėsenai ir kontrolei. Jūroje dirbantiems žvejams ir jūrą tiriantiems mokslininkams nebendradarbiauti – neracionalu, todėl EJRŽF juos ragins dirbti kartu ir ieškoti būdų, kaip tausiai naudoti gamtos ištekius.

Bendras žuvininkystės ir integruotos jūrų politikos fondas

2007 m. ES integruota jūrų politika sieja jūrų sektorius, kurie istoriškai buvo atsieti vienas nuo kito ir valdomi atskirai. EJRŽF teiks paramą tokiems projektams kaip jūrų erdvės planavimas, integruotas jūrų stebėjimas ir jūrų pažinimas. Tai pavyzdžiai, kai integracija gali padėti išvengti dvigubo darbo ir sumažinti sąnaudas, nes įvairūs sektoriai skatinami bendradarbiauti ir koordinuoti tarpusavio veiksmus. Jūrų politiką įtraukus į EJRŽF veiklos sritį būtų lengviau užtikrinti nuoseklumą ir siekti dviejų politikos krypčių sinergijos.

Paprastinimas

EJRŽF ir kitų ES fondų veiklą reglamentuojančios taisyklės bus suderintos. Taip bus paprasčiau ir paramos gavėjams, ir nacionalinėms institucijoms. EJRŽF – bendros strateginės programos, kuria bus užtikrinama, kad visi esami ES fondai savo veiklą derintų tarpusavyje ir vengtų besikartojančios ar besidubliuojančios veiklos, dalis.

Fondo veikla

Naujojo fondo lėšomis bendrai su valstybėmis narėmis bus finansuojami tam tikri projektai. Visas fondo biudžetas bus paskirstomas valstybėms narėms atsižvelgiant į žuvininkystės sektoriaus svarbą kiekvienoje iš jų. Bus taikomi Komisijos ir valstybių narių pasidalijamojo valdymo principai. Kiekviena valstybė narė konkrečiam laikotarpiui rengs veiklos programą, kurioje nurodys, kaip ketina leisti jai skirtus pinigus. Kai Komisija programą patvirtins, valstybė narė galės pati spręsti, kuriuos konkrečius projektus gautomis lėšomis finansuoti. Veiklos atitiktį paramos skyrimo reikalavimams ir programos įgyvendinimą kontroliuos valstybės narės ir Komisija.