Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programa: kokia ji bus?

Gerbiamasis ministre, Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos projektas sukurtas, tačiau norėtume pasitikslinti, kiek čia yra Žemės ūkio ministerijos indėlio, o kiek Europos Komisijos reglamentavimo?

Programa – tai Žemės ūkio ministerijos bendro darbo su socialiniais partneriais kūrinys. Dėl visų programos nuostatų daug diskutavome susitikimuose su ūkininkais, kaimo bendruomenininkais, juk parama teikiama jiems, tad programa jiems ir turi būti aiški, suprantama ir patogi naudotis. Kita vertus, finansinė parama nėra paprastos pinigų dalybos – žmonės privalo prisiimti ir tam tikrus įsipareigojimus.

Su Europos Komisija deriname principinius, strateginius dalykus, tačiau rengdami kiekvienos priemonės įgyvendinimo taisykles, turime erdvės savarankiškumui. Su kiekviena tam tikros priemonės potencialių pareiškėjų grupe ir toliau dirbsime kartu, atsižvelgsime į jų interesus. Ir nėra taip – sukūrei programą ir darbas baigtas, turi reaguoti į besikeičiančią situaciją, kylančius naujus žemdirbių ir kitų kaimo gyventojų poreikius, todėl, esant būtinybei, keičiame programą, deramės su Europos Komisija. Tos derybos nėra lengvos, bet tai mūsų kasdienė duona.

Kada parama bus pradėta teikti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą?

Europos Komisijai savo pastabas turėtų pateikti liepos mėn. Kitas etapas – pakoreguosime programą pagal EK pataisas, o galutinį patvirtinimą tikimės gauti šį rudenį ir tuomet jau paramą teiksime pagal naujosios programos priemones. Dabar paramą dar teikiame pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemones. Pereinamuoju laikotarpiu mūsų veikla nesustojo, visos grandys dirba sutelktai ir tikslingai.

Ar daug skirtumų yra tarp praėjusio laikotarpio ir dabar sukurtos kaimo plėtros programos? Kokias naujoves galėtumėte įvardyti?

Pirmiausiai vertinome buvusiosios programos visumą, numatytus tikslus ir pasiektus rezultatus. Matome, kad einame geru keliu, todėl tęsiame pradėtus darbus. Dabartinė programa išlaiko ankstesniojo laikotarpio programos tęstinumą, remiamos tos pačios tradicinės veiklos sritys, bet sukūrėme ir nemažai naujovių. Europos Komisija, atsižvelgdama į pasiektus rezultatus, pasiūlė kitokią programos struktūrą – nebeliko paramos krypčių, tačiau atsirado daugiau lankstumo derinant ir jungiant paramos priemones. Naujoji programa apima 16 priemonių, padaugėjo jų veiklos sričių, kurias labai kryptingai ir tikslingai taikėme tam tikrai kaimo žmonių daliai, kad pasiektume konkrečių rezultatų.

Naujosios programos biudžetas kaimo plėtrai sudaro 6,8 mlrd. litų Europos Sąjungos ir nacionalinio biudžeto lėšų (ES lėšos – 5,6 mlrd. Lt). Nors tai kiek mažesnis biudžetas, užtikrinsime visų kaimui svarbiausių sričių finansavimą. Paramos gavėjai lėšų trūkumo nepajus, nes mažesnį pinigų kiekį kompensuosime didesniu jų panaudojimo tikslingumu ir efektyvumu. Tam pasitelksime jau turimą įdirbį ir patirtį, kurią sukaupėme, įgyvendindami ankstesniąją programą. Apibendrindamas naujoves, galėčiau taip pasakyti, kad sukūrėme visiškai naujų priemonių, kurių anksčiau nebuvo, taip pat padidinome kai kurių anksčiau buvusių analogiškų priemonių paramos intensyvumą, išplėtėme paramos gavėjų ir remiamų veiklų ratą.

Jūsų „arkliukas“ – gyvulininkystė. Kokią paramą programoje numatėte šiai prioritetinei žemės ūkio šakai?

Tokiu atveju reikėtų sakyti ne „arkliukas“, o jautis... Jei rimtai, tai ir pasaulio, ir Lietuvos patirtis rodo, kad gyvulininkystė turi milžinišką potencialą, kurį efektyviai panaudojus galima pasiekti puikių ekonominių rezultatų, todėl ir programoje prioritetus sudėliojome taip, kad gyvulininkystė būtų skatinama, teikiant jai paramą. Gyvulių laikytojams siūlyčiau pasidomėti priemone „Investicijos į materialųjį turtą“. Tai ta pati ankstesnioji itin populiari „Žemės ūkio valdų modernizavimo“ priemonė. Prioritetas teikiamas mėsinei ir pieninei gyvulininkystė bei kitoms gyvulininkystės šakoms. Numatėme maksimalų galimą paramos intensyvumą gyvulininkystei, taip pat sodininkystei, daržininkystei ir uogininkystei – iki 50 proc. Palaikome ir jaunuosius ūkininkus, jiems paramos intensyvumas gali būti didesnis iki 20 proc. punktų.

Naują veiklos sritį pasiūlėme gaminantiems gyvulininkystės produktus. Teiksime paramą ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse, ūkiniams gyvūnams įsigyti, biodujų gamybai iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Gyvulininkystės kompleksai sukauptas atliekas galės panaudoti biodujų gamybai. Taigi, gyvulininkystei sudarėme galimybes gauti paramą pagal gana įvairų ir platų veiklų spektrą, tad labai skatinčiau ūkininkus įsigilinti į šias naujoves ir jomis pasinaudoti.

Dėkoju už pokalbį.