Žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna: „Šiemet nuveikta daug“

Prioritetas – gyvulininkystei

Ministras atkreipia dėmesį, jog pastaraisiais metais itin smuko gyvulininkystės sektorius, mažėjo gyvulių ir jų augintojų skaičius, tinkamai neišnaudojamas gyvulininkystės potencialas, todėl Žemės ūkio ministerija ėmėsi veiksmų sudaryti palankias sąlygas gyvulininkystės sektoriaus plėtrai. Parengtas ir šiuo metu svarstomas Nacionalinės gyvulininkystės sektoriaus plėtros 2014–2020 metų programos projektas. Ministras pažymi, jog programos strateginis tikslas – suformuoti į vidaus ir užsienio rinką orientuoto konkurencingo gyvulininkystės sektoriaus plėtros prielaidas ilgalaikėje šalies ūkio perspektyvoje. „Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonei ,,Žemės ūkio valdų modernizavimas“ įgyvendinti 2013 metais numatoma papildomai skirti 60 mln. Lt paramos lėšų ir skelbti paraiškų kvietimą tik gyvulininkystės veiklą vykdančių ūkio subjektų projektams remti“, – gyvulininkystės sektoriaus skatinimo būdus vardija ministras. Parengti siūlymai dėl nedidelių gyvulininkystės pastatų (iki 300 sutartinių gyvulių) statybos procedūrų supaprastinimo. Į daugumą siūlymų atsižvelgta, rengiant Teritorijų planavimo, Visuomenės sveikatos priežiūros ir kitų įstatymų projektus.

 Nepamiršti ir kiti žemės ūkio sektoriai

Ministras pabrėžia, kad nelieka pamiršti ir kiti žemės ir maisto ūkio sektoriai. Siekiant pagerinti padėtį melioracijoje, perskirstytos Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos lėšos. Melioracijos investiciniams projektams dar šiuo finansiniu laikotarpiu papildomai skiriama 25 mln. Lt.

Tęsiami pradėti darbai dėl mėsos ir pieno produktų eksporto plėtros. Su Kinijos kokybės priežiūros, inspekcijos ir karantino generaline administracija derinami klausimai dėl leidimų gavimo mėsos produktus eksportuoti į Kiniją. Minėtoji institucija informavo ministeriją, kad baigtas paraiškos dėl lietuviškų pieno produktų eksporto vertinimas ir priimtas sprendimas, atveriantis Lietuvos pieno produktų gamintojams Kinijos rinką.

„2013 m. birželio mėn. susitikime su JAV žemės ūkio departamento vadovais aptartas maisto produktų eksporto į JAV leidimų klausimas, – teigia prof. V.Jukna. – Įsteigta žemės ūkio ir komercijos atašė pareigybė Lietuvos diplomatinėje atstovybėje JAV. Žemės ūkio atašė padės skatinti lietuviškų produktų eksportą, gauti leidimus prekybai“.

Bendroji žemės ūkio politika

Žemės ūkio ministras prof. V.Jukna akcentuoja, jog dedama daug pastangų siekiant Lietuvos ūkininkams sudaryti vienodas ekonomines sąlygas su senųjų ES valstybių narių ūkininkais. „Ilgų ir sudėtingų derybų metu pasiekta, kad Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformos reglamentų projektuose būtų įtvirtintos Lietuvos ūkininkams daug palankesnės nuostatos, negu pirminiame Europos Komisijos pasiūlyme. Pirmininkaujant Lietuvai antrąjį 2013 m. pusmetį, bus baigti darbai, susiję su BŽŪP reformos pasiūlymų paketo patvirtinimu ir savalaikiu įsigaliojimu. Taip ūkininkams bus užtikrinamas sklandus perėjimas prie naujosios BŽŪP“.

Europos Komisijos nuostatos

Ministras taip pat atkreipia dėmesį į Europos Komisijos 2013 m. liepos 19 d. priimtą įgyvendinimo sprendimą, kuriuo Lietuvai leidžiama skirti pereinamojo laikotarpio nacionalinę paramą už 2013 m., tačiau kartu sprendime numatyta ir tai, kad turi būti taikomas pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos mažinimas. „Žemės ūkio ministerija nesutinka su EK nustatytomis tiesioginių išmokų mažinimo sąlygomis ir parengė pozicijos dėl kreipimosi į Europos Sąjungos bendrąjį teismą projektą“, tvirtina prof. V.Jukna. Su Europos Komisija derinamas Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos pakeitimas dėl papildomų lėšų ūkininkaujantiems mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse skyrimo, siekiant išlaikyti 2012 metų teiktų kompensacinių išmokų dydį. 2012 m. kompensacinių išmokų dydžiai įgyvendinantiems Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ didelio nepalankumo vietovėse siekė 179 Lt/ha, mažo nepalankumo – 136 Lt/ha. Parengta ir su Europos Komisija derinama 2014–2016 metų Paramos Lietuvos bitininkystės sektoriui programa, kuria bitininkams numatoma apčiuopiama parama.

Ribojamas žemės ūkio paskirties žemės įsigijimas

2013 m. liepos 16 d. priimtas Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymas, kurio nuostatos įsigalios nuo 2014 m. sausio 1 d. „Įstatymo nuostatomis siekiama, kad žemės ūkio paskirties žemė netaptų ne tik užsieniečių, bet ir šalies piliečių machinacijų objektu. Svarbu, kad būtų išvengta žemės ūkio paskirties žemės sutelkimo vienose rankose, todėl įstatyme apibrėžta, kas yra susiję asmenys. Jiems apribota galimybė kartu įsigyti didesnį nei 500 ha žemės plotą“, – pabrėžia ministras. Be to, nustatyta, kad parduodamą privačią žemės ūkio paskirties žemę pardavėjas pirmiausia turės pasiūlyti pirkti bendraturčiui, žemės sklypo naudotojui ir kaimynui.

Iki metų pabaigos numatoma sukurti ir įdiegti žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą, kuri leis dokumentų rengimo, svarstymo su visuomene, derinimo bei viešinimo procesus atlikti elektroninėmis priemonėmis ir taip bus galima efektyviau kontroliuoti paslaugų teikimo procesą. Šios paslaugos taps vienodai prieinamos visuose regionuose veikiantiems ūkio subjektams bei fiziniams asmenims, suinteresuotai visuomenei, o dokumentų rengėjai turės galimybę operatyviai pasinaudoti naujausia Lietuvos geografinės informacijos infrastruktūroje kaupiama bei prieinama kartografine medžiaga. Ši sistema turėtų pradėti veikti jau nuo 2014 metų pradžios.

Paslaugų kvitai naudingi visiems

Mažinant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo srityse nelegalaus darbo ir neapskaityto darbo užmokesčio atvejus, nuo 2013 m. balandžio 1 d. sezoninėms ir aukštos kvalifikacijos nereikalaujančioms paslaugoms teikti asmenys gali būti įdarbinti supaprastinta tvarka – naudojant žemės ūkio bei miškininkystės paslaugų kvitus. Vyriausybės 2013 m. kovo 13 d. nutarimu patvirtintas sąrašas žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų, kurios gali būti teikiamos pagal paslaugų kvitą. Vyriausybės patvirtintame Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų sąraše nurodyta 18 paslaugų grupių ir 104 paslaugos. Ūkininkams ir kitiems žemės ūkio veiklos subjektams nebereikia gaišti laiko, sudarinėjant trumpalaikes darbo sutartis ir teritoriniams Sodros skyriams pateikinėjant nustatytos formos pranešimus apie asmens įdarbinimą ir atleidimą. Teritorinėse darbo biržose bedarbiais užsiregistravę asmenys, pradėję teikti minėtame sąraše nurodytas paslaugas, nepraranda bedarbio statuso ir gaunamų socialinių pašalpų, todėl yra suinteresuoti patys užsidirbti pajamų. Svarbu ir tai, kad paslaugos teikėjai yra apdraudžiami privalomuoju sveikatos draudimu.

Tobulinamas žuvininkystės reglamentavimas

Parengti ir priimti svarbūs teisės aktai, reglamentuojantys žuvininkystę. 2013 m. birželio 20 d. LR Seimas priėmė naujos redakcijos Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymą ir jį lydintį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymą, įsigaliojusį š. m. liepos 1 d. Įstatyme įtvirtintos naujos nuostatos, reglamentuojančios ūkio subjektų atsakomybę už sunkius pažeidimus, nustatyta, kokios veiklos laikytinos sunkiais pažeidimais ir kokios sankcijos gali būti skiriamos už jų padarymą.

Žuvininkystės įstatyme nustatytos verslinės ir specialiosios žvejybos jūrų ir vidaus vandenyse leidimų, Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimų išdavimo, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir šių dokumentų galiojimo panaikinimo sąlygos. Taip užtikrintas įgyvendinimas Konstitucijoje įtvirtinto principo, kad esminės ūkinės veiklos sąlygos, draudimai ir ribojimai, darantys esminį poveikį veiklai, turi būti įtvirtinti tik įstatymu. Įstatymu supaprastintas pirminių žvejybos produktų supirkėjų registravimas, nustatyti draudimai pramoninių akvakultūros tvenkinių ūkių teritorijoje, siekiant apsaugoti tvenkinius nuo užteršimo, žuvų išteklius nuo užkrėtimo ligomis ar vagysčių ir kt.

Iki 2014 m. sausio 1 d. Seimui planuojamas pateikti Žuvininkystės įstatymo 6 straipsnio pakeitimo projektas, kuriame bus nustatyti žvejybos kvotų vidaus vandenyse ir žvejybos galimybių jūrų vandenyse skyrimo ūkio subjektams principai, siekiant didesnio žvejybos galimybių stabilumo, užtikrinant žvejų pajamas ir pastovias darbo vietas.

Būtina reaguoti į ekstremalius įvykius

Ministras pabrėžia, jog būtina reaguoti į ekstremalius įvykius žemės ūkio sektoriuje. Atsižvelgiant į tai, kad šių metų birželio 21 d. Baltarusijoje pasireiškė afrikinis kiaulių maras, Vyriausybės nutarimu papildytas Ekstremaliųjų įvykių kriterijų sąrašas. Į sąrašą įtraukta nuostata, kad ekstremaliu įvykiu laikytina situacija, kai su Lietuvos Respublika besiribojančiame kaimyninės valstybės administraciniame vienete nustatomas ypač pavojingos gyvūnų užkrečiamosios ligos protrūkis. „Su Europos Komisija derinamas siūlymas Lietuvos ir Baltarusijos pasienio teritorijoje įrengti fizinį barjerą – tinklinę tvorą, ir numatyti 10 km pasienio ruože sukurti buferinę zoną, kurioje tam tikrą laikotarpį būtų draudžiama laikyti kiaules, intensyviau naikinti šernus bei įrengti dezoangarus, skirtus transporto priemonių dezinfekcijai šaltuoju metų laikotarpiu.

Parama žemės ūkiui reikalingų studentų rengimui

Parengtas ir su suinteresuotomis institucijomis derinamas Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, siekiant prisidėti prie Lietuvos žemės ūkiui reikalingų aukštos kvalifikacijos specialistų rengimo. „Siekiama sudaryti palankias sąlygas asmenims, kurie aukštosiose mokyklose studijuoja pagal žemės ir maisto ūkiui bei kaimo plėtrai reikalingų specialybių studijų programas valstybės nefinansuojamose studijų vietose, ir apmokėti jiems visą studijų kainą ar jos dalį. Planuojama šį projektą pateikti svarstyti Seimui šių metų gruodžio mėnesį“, – pabrėžia žemės ūkio ministras prof. V.Jukna.