Ūkininkavimas iš gyvenimo būdo virsta verslu

Į rajono savivaldybės salę susirinko beveik 300 Prienų ir Birštono ūkininkų, kurie ne tik naudojasi ES parama,bet ir aktyviai domisi ateities perspektyvomis. Žmonės neslėpė susirūpinimo kritusiomis pieno supirkimo kainomis, senstančiais ūkininkais, apribojimais įsigyti žemės ūkio paskirties žemę. Saivaldybės specialistai pastebi, kad apleistų žemių šiame rajone beveik nebeliko, o žemės kaina auga vos ne dienom. “Dabar daug kalbama apie žemės pirkimo saugiklius, bet manome, kad reikėtų ir žemės nuomos saugiklių. Kas dirba žemę, tas turi ir gauti išmokas, o dabar matom tendencijas, kad žemės savininkai ketina patys deklaruoti žemę”, - susirūpinę kalbėjo ženmdirbai.

Šiame rajone siekiama spręsti ir žemdirbiškų profesijų trūkumo problemą - ūkininkai žada imti į praktiką jaunimą iš profesinių technikos mokyklų, siekdami parodyti, kad kaime tikrai nėra taip baisu kaip atrodo.  ,,Jaunų specialistų, kurių labiausiai reikia žemės ūkiui, trūkumą spręsime ir paremdami jų įsikūrimą kaime – tokią priemonę numatome įtraukti į kuriamą Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programą”, - sakė ministras.

 V.Jukna, aptaręs ne vieną aktualią problemą, pripažino, kad europinis reguliavimas kartais prasilenkia su logika, nes senųjų šalių, turinčių nusistovėjusią ūkių struktūrą, nuostatos dažnai nesutampa su naujųjų šalių. “Aktyviai,  kiek įmanoma, siekiame visokių išlygų. Štai  balandžio mėnesį turėtų paaiškėti, ar pavyks išsikovoti galimybę kompensuoti už veislinių gyvulių įsigijimą. ES nenori to mums leisti, esą, tai iškraipys konkurencijos sąlygas”, - rankų nė neketino nuleisti ministras.  

Pieno sektorius Lietuvoje visada vaikščiojo ant peilio ašmenų, ne išimtis ir šie metai. V.Jukna pastebėjo, kad pernai pavyko su pieno perdirbėjais susitarti , kad pieno kainų kritimo nebūtų, kalbamasi bus ir šiemet, nes visi privalo suprasti, kad negalima pjauti šakos ant kurios sėdi - viso reikalingo pieno į Lietuvą neįsiveši. Nebus palikti vieni nelaimėje ir kiaulių laikytojai buferinėje zonoje – naujo verslo kūrimui numatoma skirti  daugiau kaip 13 mln. Litų. Optimizmo teikia ir netikėtai didelis pateiktų gyvulininkystės investicinių projektų skaičius. Šiuo metu deramasi su ES, kad likę už borto projektai būtų finansuojami iš naujosios programos lėšų.

Susirinkę žemdirbiai domėjosi, iš kur ateina ES pinigai, kas daroma, kad jie žemdirbius pasiektų kuo greičiau. Ministerijos kaimo plėtros specialistai papasakojo apie derinamas pozicijas, būsimas naujosios kaimo plėtros programos priemones, atkreipiant dėmesį į tai, kad milijardu litų sumažėjus paramai, nuspręsta išlaikyti senąsias, jau pasiteisinusias tęstinio pobūdžio priemones.

 Prienų rajono ūkininkams priminta ir apie artėjantį žemės ūkio naudmenų ir deklaravimą, laukiančias jo naujoves, atkreipiant dėmesį į papildomą 60 mln. litų injekciją pieno sektoriui.  „Šiame programiniame laikotarpyje tiesioginėms išmokoms bus skirta 11,2 mlrd. litų, o praėjusiame -  tik 6,5. Šios lėšos turi patekti į rankas tų, kurie iš tiesų žemę dirba”, - pabrėžė ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis, priminęs ir kitus reikalavimus, kurių turi laikytis žemdirbiai, norintys gauti tiesiogines išmokas, skirtas kompensuoti prarastas pajamas.

Susitikime, kuriame taip pat dalyvavo Seimo, žemdirbiškų organizacijų atstovai, kalbėta ir apie melioracijos, socialinio draudimo įmokų, gyvulininkystės, mišrių ūkių rėmimo problemas, raginant kuo greičiau patvirtinti „aktyvaus ūkininko“ sąvoką.