Svarbiausia – užauginti produkciją ir gauti pajamų

Kaip pastebėjo viceministrė L. Počikovska, Vilniaus rajonas yra gana probleminis, nes žemės kokybė čia gana prasta, o tai įtakoja ūkininkavimo sąlygas, žemdirbių gaunamą pelną. Pasak viceministrės, siekiant gerinti žemės ūkio situaciją visoje šalyje būtina stabilizuoti gyvulininkystės sektorių, skatinti žmones imtis verslo, iš kurio jie gautų pajamų.

Nepaisant to, kad iki 2020 m. Lietuvai skiriamų tiesioginių išmokų dalis turėtų pasiekti ES vidurkį – 196 eur/ha, tai negarantuos ūkininkų pajamų. Tad viceministrė atkreipė dėmesį, kad norint pasisavinti žemės ūkiui skiriamas lėšas, būtina pasimokyti, kaip tinkamai tai padaryti. Tokiu būdu viceministrė  atkreipė dėmesį į visos Lietuvos skaudulį, neaplenkusį ir Vilniaus rajono – tuštėjančius kaimus, bei paragino jaunimą pasirinkti žemės ūkio specialybes ir tęsti tėvų pradėtas ūkininkavimo tradicijas.

Žemės ir maisto ūkio departamento direktorius Rimantas Krasuckis Vilniaus rajono ūkininkams pristatė balandžio 15 d. prasidėsiančio žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo ypatumus, tiesioginių išmokų aktualijas. Direktorius atkreipė dėmesį, kad šių metų pasėlių deklaravimas turi vieną naujovę: „Norintieji deklaruoti dirbamą valstybinę žemę turi iš anksto pasirūpinti disponavimo ja dokumentais“. Pristatydamas tiesioginių išmokų klausimą direktorius pastebėjo, kad jas reikia nukreipti į labiausiai darbui imlius sektorius, t. y. gyvulininkystę, galbūt tam tikrą dalį skiriant ir vaisių bei daržovių sektoriui.

Susitikimo metu Išteklių ir kokybės politikos departamento direktoriaus pavaduotojas Juozas Žukas papasakojo apie melioracijos situaciją šalyje bei Lietuvos kaimo plėtos 2007-2013 metų programos priemones, skirtas šios srities problemoms spręsti: „Pelno nesiekiančios investicijos" ir ,,Žemės ūkio vandentvarka“. Pagal jas skirta 300 mln. Lt paramos. Dar tiek pat atseikėta iš nacionalinio biudžeto. Kaip pastebėjo J. Žukas, Vilniaus rajonas gana kukliai įsisavina šiai sričiai skiriamą paramą. Pagal priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos" sulaukta tik 8 paraiškų. „Raginu nesnausti, o aktyviai pasinaudoti paramos galimybėmis ir susitvarkyti savo laukus. Teikti paraiškas galima iki gegužės 3 d. Turime ir vieną ūkininkų ilgai lauktą naujovę – jau galima atlikti melioracijos grioviuose esančių pralaidų išvalymo darbus“, – kalbėjo ministerijos atstovas. Jis akcentavo, kad 2014–2020 m. laikotarpiu bus siekiama, jog melioracijai skiriama parama nemažėtų, o perspektyvoje ir didėtų. Taip pat tikimasi iš mažiau populiarių Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonių rasti nepanaudotų lėšų ir jas pervesti į ,,Žemės ūkio vandentvarkos“ veiklos sritį.

Kaimo plėtros departamento direktorė Jurgita Stakėnienė pristatė Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonių įsisavinimo aktualijas. „Paramos dėka kaimas išties gražėja, tačiau atsiranda kita problema – kyla klausimas, kokia veikla kaime užsiimti. Čia turėtų pamąstyti mūsų kūrybingos kaimo bendruomenės“, – teigė direktorė.  Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad 2014–2020 m. laikotarpiu pagrindinės paramos kryptys išliks, tačiau norint kalbėti konkrečiau teks sulaukti ES teisės aktų, kurie leistų dėlioti naujos kaimo plėtros programos pamatus.

Daugiausia ūkininkų klausimų teko Nacionalinės žemės tarnybos direktoriui Vitui Lopiniui. Papasakojus apie žemės reformos aktualijas, direktoriui teko atsakyti į susirūpinusių ūkininkų klausimus dėl žemės grąžinimo nesklandumų. Labiausiai žemdirbius neramino konkretūs atvejai: kodėl stringa konkretaus sklypo grąžinimas, ką daryti, kad būtų nutiestas servitutas, kaip paskubinti matininkų darbą, paskatinti jų didesnę atsakomybę ir pan. V. Lopinys pabrėžė, kad 2013 m. užsibrėžtas tikslas – suprojektuoti visiems žemės neatgavusiems asmenims sklypus. Vilniaus rajone yra 570 asmenų, kuriems kol kas dar nėra priimtas sprendimas grąžinti žemę natūra (Mickūnuose 30).

„Mieli ūkininkai, matome, kad keliate labai skaudžius, jums itin aktualius klausimus. Nematydami konkrečių dokumentų ne viską galime dabar jums atsakyti, tad raginu jus individualiai kreiptis į viceministrę L. Počikovską, kuriai išties rūpi Vilniaus rajono problemos, kreiptis į mane su savo klausimais. Kartu ieškosime išeičių ir priimtiniausių jums sprendimų“, – puikiai ūkininkų bėdas suprato žemės ūkio ministro patarėjas Algirdas Gricius.

Susitikimas su Vilniaus rajono ūkininkais parodė, kad Žemės ūkio ministerijos atstovai žemdirbių labai laukiami. Tad ministro prof. V. Juknos pradėtas keliones po įvairius šalies rajonus ketinama tęsti ir toliau.