Stručių verslas įsibėgėja

Vienoje didžiausių Lietuvoje stručių fermų stručiai auginami ne tik mėsai. Gurmanus pasiekia įvairiausi rūkytos, vytintos strutienos gaminiai, pirkėjai gali įsigyti batų, odinės galanterijos iš stručio odos bei suvenyrų iš šių paukščių kiaušinių. Nors Ričardo Reikerto stručių ferma Tiskūnuose (Kėdainių raj.) gyvuoja ne taip seniai, jos vardas jau žinomas, o stručiai ir iš jų gaunama produkcija Lietuvos didžiuosiuose miestuose turi paklausą. Įdomu, kad šiauliečiai – vieni geriausiai strutieną vertinančių vartotojų.

Strutiena jau turguje

Stručių verslą plėtoti ūkininkas Ričardas Reikertas pradėjo prieš ketverius metus nuo kelių stručių šeimų, o produkciją realizuoti pradėjo prieš pusantrų metų. Apyvarta kasmet didėja. Dabar Tiskūnų fermos aukštos kokybės strutienos užsisako didžiųjų Lietuvos miestų aukštos klasės restoranai, kavinės, barai ir įvairūs prekybos tinklai. Šiauliečiai jau gali strutienos įsigyti ne tik parduotuvėse, bet ir “Dvaro” turguje, o patiekalų paragauti gali užsukti į “Martini”, “Arkas”, “Savaną” ar “Arenos barą”. Prekybos centruose gurmanai jau gali ieškoti naujo produkto – marinuotų, porcijomis supjaustytų, šaldytų kepsnių, parduodamų vakuuminėse pakuotėse.

Stručiai nėra lepūs ir ypatingos priežiūros reikalaujantys paukščiai. Pasaulyje nėra užfiksuota nė vieno atvejo, kad stručiai būtų susirgę paukščių gripu ar išplatinę kokią nors ligą. Jie gyvena šeimomis – vienas patinas su keliom patelėm. Didžiausių pasaulyje paukščių gyvenimo trukmė labai panaši į žmogaus – gyvena iki 70 metų. Suaugęs patinas sveria apie pusantro šimto kilogramų ir išauga kone iki 3 metrų aukščio.

Lietuvoje viena patelė nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens padeda nuo 30 iki 100 kiaušinių. Stručiukas išsirita po 40 dienų, po metų jis jau sveria apie 100 kilogramų ir tinka parduoti mėsai, o subręsta ir dėti kiaušinius pradeda po ketverių metų.

Parduodamos net blakstienos

Šiuo metu Tiskūnų stručių fermoje auginama daugiau nei dešimt šeimų, t. y. per 500 stručių. Paukščiai auginami ne tik mėsai. Vykdoma jų selekcija – atrenkami produktyviausi. Perdirbus mėsą, stručių augintojai gaminius realizuoja patys.

Lietuvoje dar vienas stambus stručių ūkis įsikūręs Kauno rajone, tačiau konkurencijos kitoje rinkoje įsitvirtinusi Tiskūnų stručių ferma nejaučia. Stručių auginimo bumas šiek tiek atslūgo Lenkijoje, o kaimyninėse Baltijos šalyse juos augina smulkūs ūkininkai.

“Didžiulėse fermose stručiai auginami šiltų kraštų šalyse: Turkijoje, Ispanijoje, Izraelyje, Afrikoje, Australijoje bei Pietų Amerikoje. Daugiausia strutienos suvartoja vokiečiai. Strutis, ko gero, vienintelis paukštis, kurio kone visos dalys sunaudojamos pramonėje. Iš jų gaminamos rūkytos dešrelės, šalto rūkymo filė, paštetai, vytinti kumpeliai ir dešros. Plunksnos naudojamos rūbams puošti, aksesuarams, šluotelėms gaminti, kiaušinis gali tapti šviestuvu ar išmargintu Velykų akcentu, o lukštas – menišku papuošalu. Iš stručio blakstienų gaminami kosmetiniai teptukai, iš odos – rankinės, piniginės, batai, diržai, o riebalai tampa įvairių kremų pagrindu, – vardija Virgilijus Kakta, Ričardo Reikerto “Stručių fermos” komercijos direktorius. – Mes kol kas realizuojame strutieną ir mėsos gaminius, parduodame kiaušinius, margučius, lukštus, įvairaus amžiaus stručius, jų plunksnas ir odą”.

Smegenys mažesnės už akį

Visi padėti kiaušiniai perinami, tik nedidelė dalis jų parduodama pagal specialų užsakymą. Daugiausia jų nuperkama prieš Velykas. Vieną, 1,5-2 kilogramus sveriantį kiaušinį galima įsigyti už 100 litų. Įdomu, kad išsiritęs stručiukas sveria tiek pat kiek kiaušinis.

Jaunikliai perinami inkubatoriuose, kur palaikoma nuolatinė 37-38 laipsnių temperatūra ir drėgmė, o suaugusieji laikomi atskiruose garduose ir į lauką išleidžiami pabėgioti, nesvarbu koks metų laikas būtų, todėl netoli fermos plyti daugybė hektarų žemės.

“Stručiams judėjimas yra ypač svarbus. Jie gali išvystyti iki 70 kilometrų per valandą greitį ir ilgai bėgti. Gamtoje pajutę pavojų stručiai neslepia galvos smėlyje, kaip įprasta manyti, tačiau imasi įdomaus žaidimo. Pirmiausiai į kovą stoja patelė.
Ji jauniklius gina, stengdamasi suvaidinti sužeistą ir taip nukreipti priešo dėmesį. Jeigu planas nepavyksta, tada prisijungia agresyvus ir bebaimis patinas. Galingu kojos spyriu strutis gali užmušti net žmogų. Stručiai tampa ypač agresyvūs perėjimo metu. Kiaušinius saugo ir peri ne tik patelės”, – apie stručius pasakoja Virgilijus Kakta.

Nors stručio smegenys mažesnės už žmogaus akies obuolį ir atmintis labai trumpa, jis atpažįsta nuolat matomus žmones. Vis dėlto pasitaiko atvejų, kai stručiai puola ir fermos prižiūrėtojus. Tada tenka imtis gudrybių – rankose laikoma didelė kartis paukščiui tampa grėsmingu priešu.

Vertinga, skani ir lengvai paruošiama

Lietuviams delikates – nebe naujiena. Žmonių negąsdina ir didelės strutienos kainos.

“Įsivaizduokite, kiek kainuoja patiekalas ar mėsos gaminiai, jeigu žalios mėsos kilogramo kaina – 50-60 litų. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad strutiena turi mažiausiai riebalų, cholesterolio, daugiausia – geležies, mikroelementų ir ją lengva paruošti, kaina nebeatrodo tokia aukšta. Žvėrieną primenanti, skani, minkšta ir sultinga strutiena tinka net mėsos netoleruojantiems žmonėms. Vytinti gaminiai išlaiko vertingiausias mėsos savybes. Kepant beveik nebūna kepimo nuostolių, mėsa išlieka švelni ir sultinga. Ją valgyti dietologai rekomenduoja net tiems, kurie netoleruoja mėsos. Strutiena tinka visų kraujo grupių žmonėms. Paruošti tinka bet kokie prieskoniai ir padažai. Mėsą ruošti galima įvairiais būdais: kepti keptuvėje, orkaitėje, ant grotelių, troškinti ar virti”, – tikina Virgilijus Kakta.

Pašnekovo mėgiamiausias patiekalas – troškintos kepenėlės su padažu, o svečius jis visada pavaišina kepsniu, kurį labai greitai galima paruošti. Iš šaldiklio ištrauktą kepsnį iškepti užtrunka vos dešimt minučių. Sugadinti patiekalą sunku, nebent per ilgai keptumėte.

Strutieną Šiauliuose populiarinti padėjo kavinės-baro “Arkos” virtuvės šefas Gintaras Ropeika. Jo žodžiais, vasara – sudėtingesnis metas, jaučiamas sezoniškumas ir strutienos daugiau suvartojama pajūryje, o kitu laiku jos daugiau suvalgoma kavinėse ir baruose. Strutienos dažniausiai užsisako tas pats kontingentas lankytojų, tačiau šiauliečiai žino apie strutieną ir mielai ją renkasi.

Štai kokį strutienos troškinio receptą siūlo kulinaras Gintaras Ropeika:

Produktai: alyvuogių aliejus, morkos, geltonoji paprika, strutienos filė, porai, “Porto” vynas, citrinos žievelės ir sultys, čili pipirai, česnakas, petražolės, saliero lapai, šviežias jautienos sultinys, sojos padažas, ryžiai.

Morkas, papriką supjaustyti šiaudeliais, pilti į keptuvę ir apkepti alyvuogių aliejuje. Strutieną supjaustyti šiaudeliais ir kepti penkias minutes kartu su daržovėmis. Pilti vyną ir jį nuvirinti. Susmulkinti citrinos žieveles, įdėti šiaudeliais pjaustytus porus, čili pipirus, česnaką, petražoles ir saliero lapus, įspausti citrinos sulčių, įpilti jautienos sultinio ir viską užvirinti. Pagardinti sojos padažu, pipirais ir druska. Tiekti su ryžiais.

Parašė: Jolanta ŠIDLAUSKIENĖ

1. Sraigių auginimo verslas gan pelningas
2. Ungurių auginimas Lietuvoje
3. Augalininkystės verslas dinamiškoje rinkoje: kaip dirbti 2010 m.?
4. Taurieji elniai ir jų auginimas
5. Danielius – Danielių auginimas