„Pienas LT“ gamykla domina ne tik lietuvius

Jie itin domėjosi, kaip „Pienas LT“ kooperatyvo nariams sekasi įgyvendinti šį unikalų projektą, su kuriuo siejamos didelės Lietuvos pieno gamintojų viltys.

„Jau pradėjus įgyvendinti projektą, pieno supirkimo kainos Lietuvoje pradėjo didėti ir tikimės, kad jos dar didės pradėjus veikti gamyklai. Gamykla bus tik vienas pasirinkimų pieno gamintojams, kur ir kam parduoti pieną, nes jei rinkoje didės konkurencija tarp perdirbėjų, atsiras ir konkurencingos kainos už pieną“, – svečiams iš Lenkijos pasakojo „Pienas LT“ valdybos pirmininkas Naglis Narauskas.

Daugiau kaip 3 hektarų plote, kur statoma gamykla, jau beveik baigti visi žemės ir kiti komunikacijų įrengimo darbai, į dangų stiebiasi konstrukcijos, ruošiama vieta asfaltuotiems privažiavimams.

„Statybos vyksta pagal planą ir jei žiema nebus ankstyva, tikimės, kad visos konstrukcijos jau bus po stogu“, – kalbėjo N. Narauskas.

Iki 2014 m. kovo planuojama baigti pagrindinius statybos darbus. Vėliau čia bus montuojama Vokietijos bendrovės „Finnah Prozess-und Verpackungstechniks GmbH“ technologinė įranga. Gamykloje bus gaminamas eksportui skirtas nedenatūruotas aukštos koncentracijos pieno baltymas, naudojamas maisto ir farmacijos pramonėse.

Po apsilankymo Kauno LEZ, lenkai svečiavosi AB „Lytagra“ ir žemės ūkio bendrovėje „Bernatoniai“. Kauno rajone įsikūrusi ŽŪB „Bernatoniai“ yra viena didžiausių kooperatyvo „Pienas LT“ narių, valdanti apie 6 proc. pajų ir kasdien patiekianti apie 20 tonų pieno. Per dieną kooperatyvas superka apie 400 t pieno.

Svečiams iš Lenkijos „Pienas LT“ atstovai pasakojo apie Lietuvos pieno gamybos ir jo perdirbimo sistemą, su kokiais iššūkiais tenka susidurti pieno gamintojams ir kokią svarbą joje užims naujoji gamykla. Jos bendrasavininkais yra visi kooperatyvo „Pienas LT“ nariai, kurių šiuo metu yra 211.

Pradinis planuojamas gamyklos perdirbimo pajėgumas – 650 tonų pieno per parą, o maksimalus – 1200 tonų. Bendra kooperacinės „Pienas LT“ gamyklos vertė sieks beveik 100 mln. litų. Gamyklos statyba finansuojama nuosavomis kooperatyvo ir Europos Sąjungos lėšomis.