10 biodinaminio ūkininkavimo principų: 6-asis – užtikrinta gyvūnų gerovė

Gyvūnai jau turi teises ir laisves

Pastaruoju metu priimta daugybė tėsės aktų, nustatančių gyvūnų laikymo, vežimo ir skerdimo taisykles. Juose įtvirtinti pagrindiniai gyvūnų gerovės principai, jų laisvės ir teisės: gyvūnai neturi jausti fizinio diskomforto, jiems turi būti sutekta galimybė natūraliai vystytis ir elgtis pagal prigimtį, gyvūnai turi nebadauti, gauti kokybišką pašarą, nekęsti skausmo, gyventi be baimės ir baigti gyvenimą be kančių.

Ateityje Europos Komisija planuoja gyvūninio maisto produktų etiketėse nurodyti informaciją apie gyvūnų gerovės reikalavimų laikimąsi. Tai leis vartotojams  rinktis kokybiškesnius produktus, o gamintojams, kurie taiko aukštesnius nei būtiniausi gyvūnų gerovės standartus, atvers naujas rinkos galimybes.

Europos Komisija pripažįsta, kad gyvūnų gerovė – tai taip pat Europos kultūrinė pažanga, nes ja siekiama skatinti pagrindinius žmogiškumo principus ir santykių su gyvūnais srityje.

Galimybė paėjėti žingsnį atgal

Vienas svarbesnių gyvūnų gerovės principų – judėjimo laisvė. Dėl savo prigimtinių poreikių gyvūnai neturėtų būtų rišami ar pančiojami.

Tačiau gyvūnų gerovę reglamentuojančiuose dokumentuose yra ir daugybė išimčių bei kompromisų. Pavyzdžiui, iš pradžių kostatuojama, kad gyvūnas neturėtų būti rišamas, bet po išdėstoma, kaip elgtis, jeigu jis pririštas ar supančiotas.  

Tokie vienas kitam prieštaraujantys teiginiai skamba kiek keistokai. „Jei visgi gyvūną reikia pririšti ar supančioti, tai gyvūnas turi turėti galimybę bent jau laisvai stovėti, atsistoti, atsigulti ir ilsėtis visose natūraliose pozicijose, ėsti, paėjėti žingsnį atgal, laikyti tiesią galvą, turėti socialinį kontaktą su kitais gyvūnais, valytis/laižyti savo kūną ir turėti galimybę laisvai judėti“, - tokios rekomendacijos pateikiamos Europos Sąjungos ūkininkams.  

Ūkio filosofija atitinka gyvūnų poreikius

Tuo tarpu žemės ūkio bendrovė „Ilzenbergas“, ūkininkaujanti pagal biodinaminius principus, nepripažįsta tokių dviprasmybių ir gyvūnų gerovę laiko viena esminių savo veikloje. Todėl  6-asis biodinaminio ūkininkavimo principas skelbia: „Mes, puoselėdami biodinaminio ūkio tradicijas, ypatingą dėmesį skiriame ūkinių gyvūnų gerovei, auginame juos kuo natūralesnėmis, jų prigimtinius poreikius tenkinančiomis sąlygomis“.

Ūkio vištos, žąsys, kalakutai laikomi erdviose patalpose, iš čia paukšiai gali išeiti vaikštinėti į atskirą jiems skirtą teritoriją lauke, žąsys nukrypuoja iki tvenkinio.

„Daugiau duoti laisvės jiems jau negalime – paukščiai realiai gyvena natūraliomis ūkio, o ne pramoninio paukštyno sąlygomis. Be to, šį sezoną nusipirkome Aubrakų veislės mėsinių galvijų bandą, kuri gyvena laukuose ištisus metus. Per šalčius jie galės spiestis pašiūrėje. Tokia čia jau veislė – jie nori būti laisvėje ir mes jiems netrukdome“,  - sakė pagal biodinaminius principus ūkininkaujančios bendrovės „Ilzenbergas“ vadovas Petras Kuras.

Jo nuomone, dar neretai gyvūnų gerovė tampa rinkodaros priemone, bet ne tikru nuoširdžiu rūpesčiu. „Girdėjome, kad dideliuose kiaulių kompleksuose groja muzika, kiaulės žaidžia su kamuoliais, bet ar tai yra jų prigimtinis poreikis? Aš tuo labai abejoju“, - kalbėjo P.Kuras.

Gyvūnų gerove rūpinsis parlamentinė grupė

Praėjusiais metais Seime įkurta 15 pralamentarų grupė „Už gyvūnų gerovę ir apsaugą“. Grupė planuoja tobulinti Gyvūnų apsaugos įstatymą, kitus teisės aktus, susijusius su gyvūnų gerovės užtikrinimu.

„Šią iniciatyvą laikome labai reikšminga ir reikalinga. Tokios grupės atsiradimas parodo, jog kaip šalis suvokiame ir pripažįstame, kad gyvūnai, kaip ir žmonės, turi jausmus, gali jausti skausmą, kančią, alkį ir reaguoti į malonius jausmus, todėl turime užtikrinti jų apsaugą valstybiniame lygmenyje. Šalyje galioja nemažai teisės aktų su spragomis ir neatitikimais Europos Sąjungos dokumentams, todėl parlamentinės grupės vaidmuo yra labai svarbus“ – teigė Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė.

Europos Sąjungos šalis nares rūpintis gyvūnų apsauga įpareigoja ir Lisabonos sutartis, kurioje pripažįstama, kad gyvūnai yra jaučiančios būtybės. Sutartis numato, kad Sąjunga bei valstybės narės, vykdydamos įvairių sričių politiką, turi visiškai atsižvelgti į gyvūnų gerovės reikalavimus.